Čia matote skirtumus tarp pasirinktos versijos ir esamo dokumento.
|
istorija:mesopotamija [2008-11-29 22:52] |
istorija:mesopotamija [2014-11-02 15:51] (esamas) |
||
|---|---|---|---|
| Linija 39: | Linija 39: | ||
| **Įvykiai** | **Įvykiai** | ||
| - | 1) Šumerų miestų įkūrimas. Pietų Mesopotamijoje šumerai apsigyveno apie 4 000 m. pr. Kr. Labiausiai tikėtina, kad į derlingą žemumą jie atėjo iš kalnuotų kraštų, esančių į šiaurės rytus nuo Mesopotamijos. Juodagalviais save vadinę šumerai ilgainiui susimaišė su vietiniais gyventojais. | + | 1) Šumerų miestų įkūrimas. Pietų Mesopotamijoje šumerai apsigyveno apie 4 000 m. pr. Kr. Labiausiai tikėtina, kad į derlingą žemumą jie atėjo iš kalnuotų kraštų, esančių į šiaurės rytus nuo Mesopotamijos. Juodagalviais save vadinę šumerai ilgainiui susimaišė su vietiniais gyventojais. |
| - | Šumerų miestai buvo vieni pirmųjų istorijoje. Jie buvo pradėti statyti IV tūkstantmečio pr. Kr. viduryje. Apie 3 000 m. pr. Kr. jų buvo apie 20. Prie miestų būdavo prijungiami aplinkiniai kaimai, todėl pamažu juodagalvių miestai virto miestais-valstybėmis. Žymiausi iš jų - Eridu, Ūras, Urukas, Kišas, Lagašas, Nipūras. Manoma, jog kai kuriuose miestuose gyveno apie 10 000-20 000, o kai kuriuose net 40 000 miestiečių. | + | Šumerų miestai buvo vieni pirmųjų istorijoje. Jie buvo pradėti statyti IV tūkstantmečio pr. Kr. viduryje. Apie 3 000 m. pr. Kr. jų buvo apie 20. Prie miestų būdavo prijungiami aplinkiniai kaimai, todėl pamažu juodagalvių miestai virto miestais-valstybėmis. Žymiausi iš jų - Eridu, Ūras, Urukas, Kišas, Lagašas, Nipūras. Manoma, jog kai kuriuose miestuose gyveno apie 10 000-20 000, o kai kuriuose net 40 000 miestiečių. |
| III tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje šumerų miestai-valstybės tapo stambiais politiniais, ūkiniais ir prekybos centrais. | III tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje šumerų miestai-valstybės tapo stambiais politiniais, ūkiniais ir prekybos centrais. | ||
| 2) Akadų imperijos įkūrimas. Šumerai neturėjo vieningos ir stiprios valdžios. Miestai-valstybės nuolat kariaudavo, siekdami įsiviešpatauti visame krašte. Tarpusavio kovos silpnino miestus-valstybes. Jie nebepajėgė apsiginti nuo bendro priešo. | 2) Akadų imperijos įkūrimas. Šumerai neturėjo vieningos ir stiprios valdžios. Miestai-valstybės nuolat kariaudavo, siekdami įsiviešpatauti visame krašte. Tarpusavio kovos silpnino miestus-valstybes. Jie nebepajėgė apsiginti nuo bendro priešo. | ||
| - | Apie 2300 m. pr. Kr. kaimyninės Akado karalystės valdovas Sargonas nukariavo šumerų miestus. Juodagalvių kraštas virto Sargono imperijos dalimi. Jo sukurtoji imperija laikoma pirmąja žmonijos istorijoje. Valstybės teritorija išsiplėtė nuo Persų įlankos iki Viduržemio jūros. | + | Apie 2300 m. pr. Kr. kaimyninės Akado karalystės valdovas Sargonas nukariavo šumerų miestus. Juodagalvių kraštas virto Sargono imperijos dalimi. Jo sukurtoji imperija laikoma pirmąja žmonijos istorijoje. Valstybės teritorija išsiplėtė nuo Persų įlankos iki Viduržemio jūros. |
| - | Sargono imperija gyvavo daugiau nei šimtmetį. Ji suiro dėl nuolatinių klajoklių puldinėjimų. kovos tarp miestų nesiliovė, klajoklių puldinėjimai tęsėsi. Tuo metu iškilo Akado miestas Babilonas. Šumerai galutinai prarado nepriklausomybę. | + | Sargono imperija gyvavo daugiau nei šimtmetį. Ji suiro dėl nuolatinių klajoklių puldinėjimų. kovos tarp miestų nesiliovė, klajoklių puldinėjimai tęsėsi. Tuo metu iškilo Akado miestas Babilonas. Šumerai galutinai prarado nepriklausomybę. |
| 3) I Babilono iškilimas. XIX a. pr. Kr. pradžioje Mesopotamijos miestai dėl nesibaigiančių karų nusilpo. Tuo pasinaudojo Babilonas. Miesto iškilimą lėmė patogi jo vieta. Miestas išaugo į didelį prekybos centrą. Gyventojų sparčiai daugėjo. Babilonas greitai tapo galingos karalystės sostine. Didžiausią galybę karalystė pasiekė valdant Hamurabiui (1792-1750 m. pr. Kr.). | 3) I Babilono iškilimas. XIX a. pr. Kr. pradžioje Mesopotamijos miestai dėl nesibaigiančių karų nusilpo. Tuo pasinaudojo Babilonas. Miesto iškilimą lėmė patogi jo vieta. Miestas išaugo į didelį prekybos centrą. Gyventojų sparčiai daugėjo. Babilonas greitai tapo galingos karalystės sostine. Didžiausią galybę karalystė pasiekė valdant Hamurabiui (1792-1750 m. pr. Kr.). | ||
| Linija 52: | Linija 52: | ||
| 5) Asirijos užkariavimai. Kelis kartus kariuomenę į jį siuntė Asirijos karaliai. Kai kurie, siekdami Babilonijos palankumo, miesto negriovė ir net jį atstatinėjo. Tačiau dažniausiai miestas buvo griaunamas, gyventojai žudomi, turtai plėšiami. 689 m. pr. Kr. Asirijos karalius Sinaheribas patraukė į garsųjį miestą ir jį nusiaubė. | 5) Asirijos užkariavimai. Kelis kartus kariuomenę į jį siuntė Asirijos karaliai. Kai kurie, siekdami Babilonijos palankumo, miesto negriovė ir net jį atstatinėjo. Tačiau dažniausiai miestas buvo griaunamas, gyventojai žudomi, turtai plėšiami. 689 m. pr. Kr. Asirijos karalius Sinaheribas patraukė į garsųjį miestą ir jį nusiaubė. | ||
| - | 850-650 m. pr. Kr. Asirijos karaliai užgrobė Siriją, Palestiną ir Babiloniją. Kariavo su Finikijos miestais, Arabijos dykumų gyventojais. Surengė kelis grobiamuosius žygius į Egiptą. Užėmę Nilo žemupį, du kartus pasiekė ir nusiaubė sostinę - Tebus. | + | 850-650 m. pr. Kr. Asirijos karaliai užgrobė Siriją, Palestiną ir Babiloniją. Kariavo su Finikijos miestais, Arabijos dykumų gyventojais. Surengė kelis grobiamuosius žygius į Egiptą. Užėmę Nilo žemupį, du kartus pasiekė ir nusiaubė sostinę - Tebus. |
| 6) II Babilono iškilimas. Asirijai žlugus, Babilonui atiteko visa Žemutinė ir dalis Aukštutinės Mesopotamijos. "Dievo vartai" vėl tapo svarbiausiu ekonominiu ir kultūriniu Mesopotamijos centru. Suklestėjimo viršūnę karalystė pasiekė karaliaus Nabuchodonosoro II valdymo metais (604-562 m. pr. Kr.). | 6) II Babilono iškilimas. Asirijai žlugus, Babilonui atiteko visa Žemutinė ir dalis Aukštutinės Mesopotamijos. "Dievo vartai" vėl tapo svarbiausiu ekonominiu ir kultūriniu Mesopotamijos centru. Suklestėjimo viršūnę karalystė pasiekė karaliaus Nabuchodonosoro II valdymo metais (604-562 m. pr. Kr.). | ||