Nosinių balsių rašyba žodžių šaknyse

:!: Remiamasi Algimanto Urbanavičiaus tinklapiu.

Prieš "s"

Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyje prieš s, kai ą, ę, į, ų giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi su an, en, in, un.

  • Lįsti – lindo,
  • skęsti – skendo,
  • skųsti – skundė,
  • galąsti – galando,
  • gręsti (gremžti, skusti; kasyti) – grendė,
  • grįsti – grindė,
  • ręsti – rentė,
  • siųsti, siųstuvas – siuntė,
  • išsigąsti, gąsčioti, nuogąstauti, išgąstis – išsigando,
  • Kęstutis, kęsti – kentė,
  • švęsti – šventė,
  • spręsti – sprendė,
  • žįsti – žindo,
  • spęsti – spendė,
  • sklęsti – sklendė,
  • spįsti (pradėti šviesti), spįsta – spindo,
  • kąsti, kąsčioti, kąsnoti, kąsniuoti, kąsnis – kando,
  • bręsti – brendo,
  • blęsti (maišyti, plakti) – blendė,
  • męsti – mentė (maišyti; ko nors ieškant, versti, jaukti),
  • blįsti (niauktis) – blindo,
  • mįslė – minti,
  • ląsta, ląstelė, ląsteliena – lindo,
  • pažįstamas – pažinti.

Rašybą geriausiai tikrinti pagal būtąjį kartinį laiką (ką veikė?). Esamajame laike gali būti intarpas.

Prieš "s", "š", "ž"

Nosinės balsės ą, ę, į rašomos žodžių šaknyje prieš s, š, ž tada, kai giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi tarpusavyje.

  • Drįsti, drąsa, drąsus, drąsuolis, drąsiai, ...
  • Grįžti, grąža, grąžinti (skolą), grįžimas, grįžčioti, saulėgrąža, gręžti, grąžtas, gręžinys, gręžimas, Grįžulo Ratai, grįžtė, grįžtuvės, sugrąžtai, atogrąža, grįžulas, grąžyti, ... * Tęsti, tįsti, tįsčioti, tįstelėti, tąsyti, tęsinys, tąsus, tįsoti (būti nusitęsusiam), ištįsėlis, tįsalas, tąsa, patąsa (bastūnas), ..., tačiau tysoti (gulėti). * Mąstyti, mįslė, mąstymas, mąstytojas, ... * Spręstuvai (rėmai audeklui ištempti siuvinėjant), sprąstis (lankelis drabužiui pakabinti, pakabas). * Rąžytis, įsiręžti, rąžymasis, rąžulys (ryt. rąžas), ...
  • Tręšti, trąšos, tręšimas, ...
  • Rąstas, ręsti, ...
  • Spąstai, spęsti, ...
  • Skląstis, sklęsti, ...
  • Brąsva, bręsti, bręslė (paukštis, griežlė), ...

Nosinės "ą", "ę"

Nosinės ą, ę rašomos šių veiksmažodžių tik esamojo laiko šaknyje; taip pat nosinės balsės rašomos ir išvestinių veiksmažodžio formų esamajame laike.

Bąla, sąla, šąla, gęsta, tręšta (pūva), šąšta, mąžta (mažėja), glęžta (vysta, silpsta), gvęra (genda), tęžta (šlampa; pasidaryti lepiam), žabąla (anka), kręšta (stingsta, džiūsta), nukąra (ima karėti, nukamba), sučęžta (ima čežėti), knęžta (dūžta), sąra (rudėja, skrenta), skąra (dryksta), kęra (lupasi), dvęra (gvęra), žąla (darosi žalias), klęra, sušląma (sušlamti, sušląma, sušlamėjo; bet sušlamėti, sušlama, sušlamėjo), sušnąra (sušnarti, sušnąra, sušnaro), glęra, kęžta (skursta, sūsta), smąla (smilksta).

Balsės "ą", "ę", "į"

Balsės ą, ę, į rašomos daiktavardžių ir iš jų išvestų žodžių šaknyse. Jos ilgai tariamos tiek kirčiuotame, tiek ir nekirčiuotame skiemenyje.

  • Ąsotis, ąsa, beąsis, dviąsis, ąsoti (daryti ąsas), ...
  • Ąžuolas, ąžuolynas, ąžuolinis, ...
  • Įsčios (vidus).
  • Lęšis (augalas; gaubtas stiklas), lęšiukas, lęšienė (lęšių sriuba), ...
  • Vąšas (kablys), vąšelis, vąškaras (kibiro lankas), ...
  • Žąsis, žąsinas, žąsidė, žąsiena, ...
  • Žąslai (įtaisas arkliui žaboti).
  • Pęslas (penima kiaulė).
  • Tęvas (laibas).
  • Gęšė (pilkasis garnys).
  • Įsas (trumpas), įsutė (striukė).
  • Įsnauja (kiaulės taukai).
  • Kęsas (kemsas), kęsynas, kęsuotas.
  • Brązgėti (treškėti, kramsėti), brązga, brązgėjo, ...
  • Brązginti (barškinti, tarškinti), brązgina, brązgino, ...
  • Blązgėti (bildėti), blązga, blązgėjo, ...
  • Vąšuoti (vakuoti; kabinti; godžiai valgyti; mušti, lupti), vąšuoja, vąšavo, ...

Įsidėmėti

Nosinių balsių nerašome veiksmažodžių šaknyse, kai jų balsių kaitos eilėje yra "ė"

  • grasyti, graso, gresia – grėsė;
  • draskyti, drasko, dreskia – drėskė;
  • dvesia – dvėsė.

Šaknis "ryž-" visada rašoma su "y"

ryžtas, ryžtis, ryžtingas, pasiryžęs, ...

Šaknies "mąst-" nepainioti su "mast-"

mastas, mastelis, Masčio ežeras, mastyti (pinti, mesti audeklui siūlus; eiti dideliais žingsniais).

Antros taisyklės žodžių nepainioti su kitais žodžiais

Antra taisyklė

  • tesėti (žodį, turėti jėgų dirbti),
  • tysoti (gulėti, būti išsitiesusiam),
  • gražinti (puošti),
  • gryčia,
  • įgrysta (įgristi, įgriso),
  • tyžta (tižo),
  • suyžta,
  • ražiena.

Šalia pirminių veiksmažodžių kalboje vartojami giminingi mišrieji veiksmažodžiai, tačiau esamojo laiko šaknies balsės skirtingos

  • karoti, karo, karojo (kyboti, kaboti, kabėti);
  • krešėti, kreša, krešėjo (tirštėti, stingti);
  • kežėti, keža, kežėjo (labai pamažu, skurdžiai, nusususiai augti);
  • težėti, teža, težėjo (tižti, šlapti, varvėti).

Ketvirtos taisyklės žodžių nepainioti su kitais žodžiais

Ketvirta taisyklė

asla, vaškas, žastas, pažastis, ...

Įsidėmėti žodžius

  • gryžtelėti (nikstelėti),
  • grižas (sausgėla),
  • drastiškas (greit ir stipriai veikiantis, įžeidžiantis, užgaulingas),
  • sulysti (suliesėti),
  • ražas (šluota),
  • slastai (spąstai),
  • sklastymas,
  • brasta,
  • balastas,
  • masalas,
  • žalas (tamsiai rausvas galvijas).
 
lietuviu_kalba/rasyba/nosiniu_balsiu_rasyba_zodziu_saknyse.txt · Keista: 2007-11-22 03:55 vartotojo pypt
 
Recent changes RSS feed Creative Commons License Valid XHTML 1.0 Valid CSS Driven by DokuWiki
Vidinė tinklapio funkcija