Tirpalai – tai vienalyčiai mišiniai. Jie gali būti kieti, skysti ir dujiniai (kietieji tirpalai pvz.: stiklas, kristalohidratai, kai kurie lydiniai). Tirpalai yra skirstomi į:
Nesočiuosius (į tirpalą pridėjus dar medžiagos, ji ištirpsta).
Sočiuosius (į tirpalą pridėjus dar medžiagos, ji nebetirpsta).
Persotintuosius (ištirpusios medžiagos yra daugiau, negu jos gali būti sočiame tirpale, duotoje temperatūroje).
Medžiagos tirpumas – tai medžiagos keikis gramais, kuris gali ištirpti duotoje temperatūroje, šimte gramų vandens. Medžiagos tirpumas priklauso nuo jos prigimties ir temperatūros. Daugelio kietųjų ir skystųjų medžiagų tirpumas didėjant temperatūrai didėja, o dujinių - mažėja.
Bet kuris tirpumo kreivės taškas rodo, kiek medžiagos reikia paimti norint gauti sotųjį tirpalą.
Iš nesotaus sotų tirpalą galima gauti pridėjus tam tikrą kiekį medžiagos arba tirpalą atšaldžius.
Iš sotaus tirpalo nesotų galima gauti tirpalą pašildžius arba pridėjus daugiau tirpiklio.
Persotintą tirpalą galima gauti lėtai šaldant sotų tirpalą. Jeigu šaldant iškrenta kristalai, gauname sotų tirpalą žemesnėje temperatūroje. Persotintieji tirpalai yra labai nepatvarūs. Išsikristalizuoja įkritus dulkei, patrynus indo sienelę.
Tirpalai dar vadinami koncentruotais arba praskiestais.
Koncentruotais vadiname tokius tirpalus, kai tirpinio yra tiek pat arba daugiau negu tirpiklio.
Praskiestaisiais vadiname tokius tirpalus, kuriuose tirpinio yra žymiai mažiau nei tirpiklio.