19 a. vykę suvienijimai ir suskilimai

1861 m. Italija tampa karalyste su sostine Florencijoje, į karalystę neįeina tik Roma. Italija galutinai suvienyta 1870 m. galutinai prijungus popiežiaus sritį. Ją suvienijo Pjemonto - Sardinijos karalystė.

• Karbonarų judėjimas - „judėjo“ už suvienijimą, bet veikė nevieningai, dėl to Italijos suvienyti jiems nepavyko
• „Jaunoji Italija“ - vadovavo Dž. Madzinis
• Pjemonto - Sardinijos karalystė - turėjo prastą karalių, bet stiprų ministrą pirmininką bei prie jos prisidėjo Dž. Garibaldžio tūkstantinė (raudonmarškinių karių grupė), todėl suvienyti pavyko

Vokietija suvienyta 1871 m.; suvienijo Prūsijos karalystė, kuri buvo valdoma Oto fon Bismarko - „geležinio kanclerio“. Po Vokietijos suvienijimo Prūsijos nebeliko (įėjo į Vokietijos sudėtį).

Visus šiuos karus Prūsija laimėjo.

• 1864 m. Prūsijos - Danijos karas, po kurio Prūsija okupavo Šlezvigą ir Goldšteiną
• 1866 m. Prūsijos - Austrijos karas, po kurio Austrija neteko teisių vienyti Vokietiją
• 1870m. Prūsijos - Prancūzijos karas, po kurio Prūsija okupavo Elzasą bei Lotaringiją ir po to suvienijo Vokietiją

Osmanų imperija susikūrė 1453 m. žlugus Bizantijos imperijai. Osmanų imperija gyvavo 1453 m. - 19 a. 2 p.

• Bulgarija
• Rumunija
• Juodkalnija
• Albanija
• Serbija
• Graikija (nuo imperijos atsiskyrė pirmoji)

1867 m. Austrija išsprendė konfliktą su vengrais ir sukūrė dualistinę Austrijos - Vengrijos imperiją.