Didžioji pasaulio ekonominė krizė

Didžioji pasaulio ekonominė krizė (dar vadinama: Didžioji depresija) tęsėsi 1929 - 1933 m. Kilo JAV, išplito po visą pasaulį. Europoje skaudžiausiai išgyveno Vokietija.

1. Priežastys

• Valstybė nekontroliavo gamybos (vyko perprodukcija)
• Spekuliacija akcijos vertybinių popierių biržose
• Nevaržomas paskolų dalijimas
• Niujorko vertybinių popierių biržos žlugimas (1929 m. spalio 24d.)

2. Padariniai

• Įmoniu, bankų bankrotai
• Gamybos smukimas
• Bedarbiais tapo 30mln. žmonių
• Žmonių skurdas, dauguma neteko būstų
• Prasidėjo pinigų nuvertėjimas - infliacija

1. H. Huverio politika

• Sumažinti mokesčiai
• Pradėti statyti tiltai, tiesti keliai
• Pakėlė muito mokesčius

NEPASITEISINO, nes Huveris atsisakė mokėti valstybines pašalpas bedarbiams ir atmetė daugelį ekonomikos reguliavimo priemonių.

2. „Naujasis kursas“ (The New Deal) - F. Ruzvelto antikrizinė programa

• Įvesta griežta bankų kontrolė
• Nustatytos sąžiningos konkurencijos pramonėje ir prekybos taisyklės
• Įvesta laikina kainų kontrolė
• Išplėsti viešieji darbai
• Priimti darbo laiko apribojimo, minimalaus darbo užmokesčio, vaikų darbo uždraudimo įstatymai
• Įvestos bedarbio pašalpos, išplėstas aprūpinimas pensijomis

• etatizmas - valstybės ekonominė politika, propaguojanti aktyvų valstybės rinkų reguliavimą