Akvedukas - arkinis tiltas, kuriuo eidavo vandentekis, kai šiam nutiesti trukdydavo įvairūs grioviai, prarajos ar upės.
Amfiteatras – romėnų pastatas, skirtas viešiems vaidinimams ar gladiatorių kautynėms.
Arena – kovų lektynių aikštė senovės Romos amfiteatre.
Asimiliacija - vienos tautos susiliejimas, supanašėjimas su kitas, perimant šios kalbą, kultūrą, papročius ir pan.
Augustas - imperatoriaus titulas, kuris iki Oktaviano buvo suteikiamas tik šventiems objektams, vėliau juo imta tituluoti visus Oktaviano įpėdinius.
Augūras, pontifikas – vyriausiasis dvasininkas.
Aristokratija - valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta aukščiausios visuomenės klasės (aristokratų) rankose.
Bagaudas – Galijos ir Šiaurės Ispanijos valstiečiai, III - V a. po Kr. kovoję su Romos priespauda.
Britai - gentys, gyvenusios dabartinėje Didžiojoje Britanijoje.
Centurija – sen. Romoje šimto, vėliau 60-ties kareivių būrys.
Cenzorius – senovės Romoje vienas iš dviejų renkamų pareigūnų. Jis sekė piliečių elgesį ir politinę ištikimybę, surašydavo piliečius, nustatydavo jų turtinę padėtį.
Cirkas – senovės Romoje vieta skirta karo vadų triumfo eitynėms vei varžyboms; pramoginio meno šaka.
Decimacijos paprotys - romėnų kariuomenėje už didelį nusižengimą kas dešimtas karys burtų keliu turėjo būti nubaustas mirtimi.
„Didysis tautų kraustymasis“ – barbarų genčių veržimasis į Romos imperiją ir su tuo susiję politiniai, etniniai ir socialiniai reiškiniai.
Diktatorius – Romoje pareigūnas, kuriam ypatingais atvejais, senato nutarimu suteikiama neribota valdžia; valstybės vadovas, turintis absoliučią valdžią.
Dominatas – sen. Romoje neribota monarchija, įsigalėjusi III a. pabaigoje.
„Duonos įstatymas“ - Romos vyriausybė dalino dykai duoną, cirko ir teatro bilietus, dykai įleisdavo į pirtis.
Edilas – pareigūnas, kuris rūpinosi švenčių organizavimu, žmonių gerove.
Enciklopedija - mokslinis leidinys, kuriame pateikta kai kurių mokslo sričių svarbiausių žinių sistema.
Federatas – senovės Romoje naujakuriai, apsigyvenę imperijos pakraštinėse žemėse.
Forumas – sen. Romoje kadaise buvus turgaus aikštė, vėliau svarbiausioji aikštė, kurioje vykdavo piliečių susirinkimai, per šventes - gyventojų puotos.
Geocentrizmas – senovėje ir viduramžiuose vyravusi nuostata, kad žemė yra nejudamas visatos centras, aplink kurį skrieja saulė ir kiti dangaus kūnai.
Gladiatorius – sen. Romoje vergas, kovojęs arenoje su kitais gladiatoriais ar laukiniais žvėrimis.
Imperatorius – Romos pareigūnas, turintis aukščiausią valdžią ribotą laiką ypatingais atvejais.
Insulė – sen. Romėnų mieste gyvenamasis komplektas - salelė, iš visų pusių apsupta gatvių.
Karceris - kalėjimas.
Kareivių imperatorius – sen. Romoje taip vadinami buvo pasienio legiono vadai, savo karių nuopelnu tapę imperatoriais, dažniausiai III a. - pilietinių karų laikotarpiu.
Klientas – sen. Romoje – patrono – globojamas ir nuo jo priklausantis laisvas asmuo.
Kodeksas – (lot. codex – knyga) senovinė rankraštinė knyga iš sulankstytų papiruso, pergamento arba popieriaus lakštų.
Koliziejus – milžiniškas amfiteatras - cirkas, pastatytas I a. po Kr. Griuvėsiai išliko iki šių dienų.
Komicija – sen. Romoje tautos susirinkimas.
Kolonas – Romos imperijoje smulkus žemės nuomininkas, dažniausiai buvęs vergas.
Konsulas – aukščiausias magistratas, juo tampama ne ankščiau kaip 43 m. amžiaus. Konsulai turėjo teisę šaukti senato posėdžius ir tautos susirinkimus, šaukti kariuomenę ir jai vadovauti kare.
Krikščionybė – viena iš 3 pasaulinių religijų. Labiausiai paplitusi pasaulyje.
Kupolas - pusrutulio išvaizdos bokštas arba skliautas.
Kvadrantas - smulkiausia romėniška moneta.
Kvestorius – iždininkas.
Latifundija - (lot. lati fundi) - didelis romėnų dvaras.
Legionas – pagrindinis Senovės Romėnų kariuomenės vienetas (apie 3000 sunkiai ginkluotų ir 1200 lengvai ginkluotų karių).
Liaudies tribūnas – senovės Romoje aukščiausias plebėjų renkamas pareigūnas. Jo pareiga ginti plebėjų interesus.
Limės – galingi įtvirtinimai, kuriuos statė romėnai, norėdami apsisaugoti nuo barbarų puldinėjimų.
Magistratas – aukšto rango valstybinės valdžios pareigūnas; visos kasmet renkamos neapmokamos pareigybės.
Mecenatas – pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. Kr. ir globojusio poetus, prievardį, turtingas mokslo ir meno globėjas
Mesijas – dievo siųstasis žmonių gelbėtojas.
Oligarchija – nedidelė žmonių grupė, kurioje sukoncentruota valstybės valdžia.
Onagras – didelių akmenų svaidymo mašina.
Optimatas - senovės Romoje: konservatyvi politinė grupuotė, susiformavusi II a. pr. Kr. vid., subūrusi narius iš senatorių aristokratų.
Panteonas - visų dievų šventykla arba vienos religijos dievų visuma.
Patricijai – sen. Romos visateisiai piliečiai, kilę iš aristokratiškos giminės. Patricijais buvo vadinami pirmieji Romos gyventojai.
Pax romania - romėnų taika nuo Oktaviano laikų, trukusi apie 2 amžius.
Pergamentas - apdorota žalia oda.
Plebėjai – nekilmingi, laisvieji Romos piliečiai. Galėjo turėti žemės, tarnauti romėnų kariuomenėje, bet negalėjo dalyvauti tautos susirinkime ir užimti valstybinių pareigų.
Plebiscitas – tautos atsiklausimo forma, balsavimas labai svarbiu klausimu, dažniausiai rengiamas vykdant tautos apsisprendimo teisę.
Populiaras – liaudies atstovas senovės Romoje; politinė grupuotė II a. pr. Kr., reiškusi smulkiųjų žemdirbių ir miesto plebėjų interesus, optimatų priešingybė.
Portikas – kolonados, palaikomos stogine, atvira galerija.
Pretorius – pareigūnas, atsakingas už teisingumą.
Principatas – senovės Romoje 27 m. pr. Kr. - 193 m. monarchijos forma: imperatorius, faktiškai būdamas vienvaldis, formaliai buvo laikomas tik pirmuoju tarp senatorių.
Privilegija – išimtinė teisė ar lengvata, suteikiama asmeniui, luomui, gyvenvietei.
Prokonsulas – (lot. proconsul, pro – vietoje + consul – konsulas) sen. Romoje - provincijos valdytojas, turėjęs administracinę, karinę ir teismo valdžią.
Provincija – Senovės Romos imperijos užkariauta ar užimta teritorija, kuriai valdyti paskirtas vietininkas. Pirmoji provincija – Sicilija, užimta per pirmąjį Punų karą.
Punai – finikiečių miesto Tyro kolonijos Kartaginos gyventojai. Taip juos vadino romėnai.
Raiteliai - dalis Romos piliečių, kurie buvo raitelių vadų palikuonys.
Respublika – valstybės valdymo forma.
Romanizacija – Senovės Romos imperijos užkariautų tautų vertimas perimti romėnų kultūrą, papročius, amatus, religiją, elgesio normas, vartoti lotynų kalba.
Sankcija – (lot. sanctio - griežčiausias nutarimas) - kurio nors akto patvirtinimas, teikiantis jam įstatymo galią.
Senatas – sen. Romos aukščiausioji valstybės taryba.
Senatorius – senato narys.
Tepidarijus – šiltoji pirties dalis.
Tribūnas – pareigūnas, kurį rinko plebėjai, kad gintų jų teises senate.
Triumfas – aukščiausias pagarbos pareiškimas Romos karvedžiui, laimėjusiam didelę reikšmingą pergalę.
Triumviratas – senovės Romos 3 politinių veikėjų-karvedžių sąjunga valdžiai užgrobti, valdyti.
Tunika – senovės Romėnų linijinis arba vilnonis drabužis, dėvėtas po toga.
Terma – senovės romėnų viešoji pirtis.
Toga – romėnų ilgas vilnonis viršutinis drabužis, dėvėtas ant kairiojo peties. Šiandien teisėjų rūbai.
Vandalizmas – barbariškas kultūros vertybių, meno, paminklų griovimas, naikinimas.
Vestalė – vestos (namų židinio deivė) žynės, merginos iš kilmingos šeimos. Jos negalėdavo ištekėti ir turėjo nepaliaujamai kurstyti ugnį.
„Veršiukų šalis“ - Italija;