Garsų žymėjimas raidėmis

Remiamasi Algimanto Urbanavičiaus tinklapiu.

Kalbos garsams žymėti rašte vartojami tam tikri ženklai, kurie vadinasi raidės. Norėdami šnekamąją kalbą perteikti raštu, turime žinoti, kurios raidės kuriuos garsus žymi. Tačiau taip, kaip girdime, rašome tik dalį žodžių, kitus raidėmis žymime pagal tam tikras taisykles. Visų priimta žodžių rašymo taisyklių visuma yra rašyba.

Lietuvių kalbos garsams žymėti vartojamos 32 raidės. Visos raidės, sudėtos tam tikra eile, sudaro abėcėlę, arba raidyną.

Raidės turi keturis pavidalus: yra didžiosios ir mažosios, spausdintinės ir rašytinės. Kiekviena raidė turi savo pavadinimą. Raidės pavadinimą reikia skirti nuo to garso, kurį ji žymi.

Abėcėlės raidžių eilę reikia įsidėmėti, nes tai padeda naudotis žodynais, enciklopedijomis, rodyklėmis ir kitais abėcėlės tvarka sudarytais žinynais. Raidžių pavadinimus reikia atsiminti, kad galėtume skaityti raidinius sutrumpinimus: VRM – vė-er-em, JAV – jot-a-vė.

Lietuvių kalbos garsus skirstome į balsius ir priebalsius. Balsius žyminčias raides vadiname balsėmis, priebalsius žyminčias raides – priebalsėmis.

Lietuvių bendrinės kalbos balsiams žymėti turime 12 raidžių: a, ą, e, ę, ė, i, į, y, o, u, ų, ū. Trumpuosius balsius žymime raidėmis a, e, i, u, ilguosius – y, ū, o, ė, ą, ę, į, ų. Kirčiuoto skiemens pailgėjusių balsių a, e ilgumas rašte nežymimas: nešu – neša, darau – daro. Nelietuviškos kilmės žodžiuose balsė o žymi trumpą balsį: tomas, telefonas, biologija. Tačiau balsė o ilguosius balsius žymi seniai lietuvių kalboje vartojamuose skoliniuose: generolas, milijonas, makaronai, doleris.

Primintina, kad raidė i vienur žymi trumpąjį balsį: nešti, visi, kitur yra tik minkštumo ženklas: šiaudas, paliovė.

Lietuvių bendrinės kalbos priebalsiams žymėti turime 20 raidžių: b, c, č, d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r, s, š, t, v, z, ž. Visos priebalsės žymi po vieną garsą, tik raidės c, č žymi sudėtinius priebalsius: c = t + s, č = t + š. Tokie pat sudėtiniai priebalsiai yra ir dz, dž, tik jie žymimi dviem raidėmis. Dviem raidėmis žymimas priebalsis ch nėra sudėtinis.

Skardžiuosius priebalsius žymime raidėmis b, d, g, z, ž, v, h, j, l, m, n, r ir dviejų raidžių samplaikomis dz, dž, dusliuosius priebalsius – raidėmis p, t, k, s, š, f, c, č ir dviejų raidžių samplaika ch. Skardieji priebalsiai b, d, g, z, ž, dž, atsidūrę prieš dusliuosius arba žodžio gale, tariant virsta dusliaisiais p, t, k, s, š, č, o duslieji prieš čia suminėtus skardžiuosius – atitinkamais skardžiaisiais, tačiau šis jų pasikeitimas rašte nežymimas: lipti – lipdavo (tariame libdavo), vargo – vargti (tariame varkti).

Lietuvių kalbos dvibalsiai žymimi dviejų balsių samplaikomis ai, au, ei, ie, ui, uo. Nelietuviškos kilmės žodžiuose būna ir dvibalsių oi, eu, ou: boikotas, pleuritas, klounas.

Mišrieji dvigarsiai žymimi balsių a, e, i, u ir priebalsių l, m, n, r samplaikomis – al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur. Nelietuviškos kilmės žodžiuose yra mišriųjų dvigarsių su o: rombas, eksportas. Lietuviškuose žodžiuose tam tikrais atvejais susidaro mišriųjų dvigarsių su ilgaisiais balsiais, kuriuos žymime raidėmis y, ū, o, ė: septynmetis, dūmtraukis, storžievis, galvoms, katėms.