Remiamasi Algimanto Urbanavičiaus tinklapiu.
-eklis, -eklė
: mušeklis, žarsteklis, gelteklė
;-ekšlis, -ekšlė
: juodekšlis, perekšlė
;-ekšnis
: šaltekšnis, juodekšnis
;-elis, -elė
: namelis, ratelis
(plg. daugelis
), liepelė, katelė
(plg.: katinėlis, mergužėlė
);-(t)elėti, -(t)erėti
: barkštelėti, lukterėti
;-enas, -ena
: velenas, gluodenas, ožkena, stipena, duženos
;-enis, -enė
: tylenis, -ė; piemenė, verdenė
;-enybė
: brangenybė, naujenybė, didenybė
;-enti
: kalenti, terlenti, kedenti
;-eri
: penkeri, keleri
(plg.: ketvertas, penkeriopas, penkergis
);-esys
: čiulbesys, ilgesys, liūdesys
(plg.: pelėsis, puvėsiai
);-esnis, -ė
: didesnis, -ė, baltesnis, -ė
;-estis
: gailestis, rūpestis, mokestis
;-etas, -eta
: dvejetas, šešetas, verpetas; elgeta, kupeta
;-eika
: nevaleika, mušeika
;-eiva
: gražeiva, puošeiva
;-intelis, -ė, -intelaitis, -ė
: naujintelis, -ė, naujintelaitis, -ė
(plg.: naujutėlis, -ė, naujutėlaitis, -ė
);-itelis, -ė, -itelaitis, -ė
: baltitelis, -ė, baltitelaitis, -ė
(plg.: baltytėlis, -ė, baltytėlaitis, -ė
);-mena
: smulkmena, trupmena
;-sena
: tarsena, būsena, rašysena
.
Priesagą -ena
turi daiktavardžiai, reiškiantys odų bei kailių pavadinimus, o tie, kurie reiškia mėsos pavadinimus, turi priesagą -iena
, plg.: ožkena – ožkiena
, stirnena – stirniena
.
-ėlis,-ėlė
: dobilėlis, pusbernėlis, jaunėlis, -ė, pavargėlis, -ė, nedorėlis, -ė; lelijėlė, pagalvėlė, dilgėlė
(plg. dilgėlynas
);-ytėlis, -e, -ytėlaitis, -ė
: plonytėlis, -ė, plonytėlaitis, -ė
;-utėlis, -ė, -utėlaitis, -ė
: saldutėlis, -ė, saldutėlaitis, -ė
;-ėlesnis, -ė
: gerėlesnis, -ė, baltėlesnis, -ė
;-ėliau
: gerėliau, baltėliau
;-ėsis
: džiūvėsis, griuvėsiai, pelėsis, puvėsiai
.
Mažybinės priesagos -ėlis
, -ėlė
dedamos prie daugiaskiemenių daiktavardžių (bijūnėlis : bijūnas
, pusmergėlė : pusmergė
), o -elis
, -elė
– prie dviskiemenių (namelis : namas
, mergelė : merga
).
-iai
: garsiai, skardžiai, naujai
;-iaip
: penkiaip, dvejaip
;-iant(-)
: keliantis, -i, kelsiantis, -i, vejantis, -i, vysiantis, -i; keliant, vejant, vysiant
;-iau
: aukščiau, garsiau, naujau; pusiau
;-iausias, -a, -iausiai
: aukščiausias, -a, naujausias, -a; aukščiausiai, naujausiai, daugiausiai, pirmiausiai
(greta daugiausia, pirmiausia
);-iauti, -iauja, -iavo
: keliauti, keliauja, keliavo
;-iava, -liava
: ganiava, painiava, baudžiava; rinkliava
.
Įsidėmėtina, kad po šaknies galo priebalsių t, d
priesagos pradžioje rašoma e
(kotelis
, baltesnis
, žarsteklis
, liūdesys
, juodekšnis
), o po č, dž
rašoma ia
(aukščiau
, aukščiausias
, gardžiai
, baudžiava
) ir kad ta pati priesaga visais atvejais rašoma vienodai (jeigu baltesnis
, juodesnis
, tai ir naujesnis
, gražesnis
, tylesnis
; jeigu gardžiai
, gardžiau
, tai ir garsiai
, garsiau
). Taip galima patikrinti daugelio priesagų rašymą su e
arba ia
.
-yba
: vaidyba, skyryba, lažybos
;-ybė
: lygybė, teisybė, daugybė, grožybė
;-yklas, -ykla
: vystyklas, salyklas; čiuožykla, valgykla, mokykla
;-yklė
: šaudyklė, taupyklė, svarstyklės, rodyklė
(plg.: jungiklis, variklis
);-ylas, -yla
: akylas, -a
(plg. akylus, -i
), ausylas, -a; barzdyla, čiupyla
(plg.: dkt. eržilas, spragilas; vaidila
);-ylis, -ė
: mažylis, kartylis, jaunylis, -ė
(plg. dagilis
);-ymas
: klausymas
(klausyti, klauso
), mainymas, valgymas, mokymas, laikymasis, baltymas, juodymas, karstymas, grendymas
(plg.: klausimas, skystimas
);-ymė
: kiaurymė, laukymė, tuštymė, kietymė
;-ynas, -yna
: pušynas, durpynas, knygynas, laivynas, kaimynas, lazdynas; lentyna, šeimyna
(plg.: katinas, motina; tekinas, -a
);-(t)ynė(s)
: birbynė, avalynė, usnynė, tėvynė, žydrynė; kautynės, varžytynės, varytynės
(ir varžytinės, varytinės
; plg.: rinktinė, išlaikytinis, -ė, auksinis, -ė
);-yn
: aukštyn, sveikyn, tolyn
;-yti
: valgyti, laužyti, vykdyti; dalyti
(bet dalija, dalijo
).
Žr. dar priesagas -ytėlis, -ė, -ytėlaitis, -ė
.
Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių bendraties, turinčios priesagą -yti
, paprastai išlaiko priesaginį y
: mokytojas, liudytojas, laistytuvas, varžytynės, mąstysena
.
-ijas, -ija
: galvijas; draugija, girininkija
;-ija, -ijo
: dalija, dalijo; kirmija, kirmijo
(bet dalyti, kirmyti
) (plg. ryti, ryja
; y
čia priklauso šakniai, o ne priesagai);-iklis
: jungiklis, saugiklis, skaitiklis, variklis, jauniklis
(plg. šaudyklė
);-ilas, -ila
: eržilas, spragilas, bimbilas; vaidila
(plg. akylas, -a
);-ilis
: dagilis, vagilis, vandenilis
(plg. mažylis
);-imas
: klausimas
(klausti, klausia
), metimas, įgaliojimas, dalijimas, pylimas; apskritimas, karštimas, šlapimas
(bet baltymas, sūrymas
);-inas, -ina
: avinas, žąsinas, vaikinas; stipinas, auksinas; dulkinas, -a, purvinas, -a, tekinas, -a
(bet mėlynas, -a
), plg. ledinuotas
(ledinas
); mergina, motina
(plg.: beržynas, lentyna
);-(t)inis, -(t)inė
: tekinis, krepšinis; medinis, -ė; garsinis, -ė, lietinis, -ė, rašytinis, -ė; gimtinė, degtinė, ligoninė, vaistinė
(plg.: kėlinys, samdinys, -ė
);-inys (-ė)
: vėrinys, ieškinys, kūrinys; tinginys, -ė, mokinys, -ė, kalinys, -ė
.
Žr. dar priesagas -itelis, -ė, -itelaitis, -ė
.
Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi -yti(s)
, o esamajame ir būtajame kartiniame laike priesagos nėra, turi priesagą -ymas
, pvz.: skaitymas
(skaityti, skaito, skaitė
), valgymas
; bet lydimas
„skynimas (lydyti
„skinti mišką dirvai“). Visi kiti veiksmažodiniai daiktavardžiai turi priesagą -imas
, pvz.: bėgimas, važiavimas, gadinimas, pažymėjimas, elgimasis, liudijimas
(liudyti, -ija, -ijo
).
-(i)ūkas, (-ė)
: žaliūkas, -ė, stačiūkas, -ė, valiūkas, -ė; kojūkai
(plg.: žaliukas, -ė, ratukas
);-(i)ūnas, -ė
: didžiūnas, -ė, galiūnas, -ė, perėjūnas, -ė
; plg.: šiaurūnėlis, -ė, raibūnėlis, -ė
;-(i)ūkštis, -(i)ūkštė
: velniūkštis, vėjūkštis; mergiūkštė
;-(i)ukas, (-ė)
: kalniukas, pirščiukas, vėjukas; mažiukas, -ė, plonučiukas, -ė, juodukas, -ė
;-uklas
: stebuklas
(bet pabūklas
);-ulys
: skaudulys, čiaudulys, ryšulys, nuobodulys
;-umas, -uma
: trūkumas, tankumas; lyguma, žemuma
;-umynas
: tankumynas, žalumynai, margumynas
;-uras
: pumpuras, bumburas, vyturas
;-uriuoti
: lūkuriuoti, vyturiuoti
;-utinis, -ė
: viršutinis, -ė, galutinis, -ė, paskutinis, -ė
;-tuvas, -tuvė
: šautuvas, durtuvas; kartuvės, brauktuvė
.
Priesagą -(i)ukas
turi mažybiniai daiktavardžiai ir būdvardžiai (vaikiukas, mažiukas, -ė
), o -(i)ūkas
– ne mažybiniai daiktavardžiai (žaliūkas, pečiūkas
). Po kietojo priebalsio esti tik priesaga -ukas
(batukas, akmenukas, atvirukas
).
Priebalsių samplaikos priesagose paprastai rašomos pagal tarimą. Jas sudaro visi skardieji arba visi duslieji priebalsiai, taip pat duslieji priebalsiai su skardžiaisiais l, m, n, r, v
, kurie niekada neduslėja ir neveikia prieš juos einančių dusliųjų priebalsių.
-ykštis
: vakarykštis
,-iškis
: vilniškis
,-ėstas
: skanėstas
,-štas
: graibštas
,-styti
: durstyti
,-zganas
: balzganas
,-zras
: pūzras
,-elga
: vertelga
,-ingas
: laimingas
,-ykla
: mokykla
,-okšnis
: upokšnis
,-snis
: tūpsnis
,-šna
: rukšna
,-atvė
: senatvė
,-svas
: gelsvas
,-smas
: trenksmas
,-sra
: sausra
.
Tik priesaga -sčias
(gulsčias, klūpsčias, kniūpsčias
) rašoma ne kaip tariama, o iš tradicijos kaip pėsčias
(pėda
), skiausčias
(skiausti, skiautė
), kur s
priklauso šakniai.
-ėjas, -ėjus, -ėja
: chorėjas, trachėjas, Odisėjas; apogėjus, licėjus, trofėjus, žokėjus; bakalėja, orchidėja, idėja, epopėja
.
Tai vieninteliai atvejai, kai tarptautinių žodžių priešpaskutiniame skiemenyje rašoma ė
.
-elis, -elė
: dyzelis, epitelis; artelė, flanelė, karamelė, karuselė, akvarelė, violončelė
;-emas, -ema
: haremas; chrizantema, egzema, fonema, sistema
;-emija
: akademija, epidemija, polisemija
;-eras, -era
: amperas, fužeras; afera, fanera, pantera
;-eris, -erė
: eteris, kelneris, -ė, mikseris; etažerė, bajaderė
;-erija
: bakterija, konditerija, parfumerija, galerija
;-etas, -etė
: baletas, briketas, kotletas, komitetas, autoritetas; cigaretė, estafetė, marionetė, pipetė
;-etika
: energetika, kosmetika, genetika
;-ezė
: hipotezė, genezė, askezė
.-iacija
: transliacija, apeliacija, asimiliacija
;-iantas
: simuliantas, spekuliantas
;-iaras, -iarus, -iarinis, -iarija
: kapiliaras; populiarus, reguliarus; poliarinis, veliarinis; kanceliarija, maliarija
;-iatorius
: izoliatorius, akumuliatorius
.-inas
: aršinas, grafinas, tramplinas, krimplinas (audinys)
;-isas
: komisas, barbarisas, metisas, kulisai
; bet kumysas
;-izas, -izė
: eskizas, devizas, kaprizas, karnizas, servizas; analizė, hidrolizė, ekspertizė
;-ykas
: šašlykas, arykas
(drėkinimo kanalas), čaltykas
(nenuskardyti ryžiai); bet gvazdikas
;-yras, -yra
: buksyras, fakyras, garnyras, jorkšyrai, kefyras, punktyras, suvenyras, turnyras; rapyra, satyra
; bet baškiras
; plg.: inkštiras, pipiras
;-yvas, -yva
: archyvas, motyvas; direktyva, iniciatyva, ofenzyva
;-yvus
: intensyvus, operatyvus, pasyvus, subjektyvus
;-yžius
: anyžius, paralyžius
(ir paraližas
), Paryžius
.-udė
: amplitudė, altitudė
;-udija
: preliudija
(ir preliudas
), interliudija
;-unija
: petunija, vikunija
(gyvūnas);-urija
: dizurija, anurija, centurija, poliurija, bakteriurija
;-uzija
: iliuzija, aliuzija, fuzija, difuzija
; bet Prancūzija
;-ūnas, -ūna
: harpūnas, kartūnas, mairūnas, taifūnas; fortūna, karūna, lagūna
; bet komuna
;-ūras, -ūra
: abažūras, kalambūras, kontūras, manikiūras, tambūras, veliūras; aparatūra, brošiūra, cenzūra, diktatūra, kengūra, skulptūra
; bet purpuras, marmuras
;-ūzas, -ūza
: arbūzas, konfūzas, kukurūzas, Sirakūzai; medūza, Tulūza
; bet šliuzas, kliuzas
.