Rusija Pirmojo pasaulinio karo metais

Dar žr. Pirmasis pasaulinis karas

Vasario revoliucijos metu valdžia (caras) buvo nuversta dėl nepasitikėjimo (nevykusios karinės operacijos Pirmojo pasaulinio karo metu).

Po Vasario revoliucijos valdžia skilo į dvi dalis:

• laikinąją vyriausybę, kurią sudarė valstybės dūmos deputatai (atstovavo aristokratijai ir buržuazijai)
• tarybas, kurias sudarė kareiviai ir darbininkai (atstovavo savo interesus)

Kadangi naujoji valdžia nesiryžo daryti reformų, ja taip pat buvo pradėta nepasitikėti. Tuo metu iškyla Leninas.

Spalį įvyksta dar vienas perversmas (Spalio revoliucija) - užimami Žiemos rūmai, išvaikoma laikinoji vyriausybė, bolševikai užima valdžią.

Po Spalio revoliucijos įvedama bolševikų diktatūra:

• uždraustos politinės partijos;
• nacionalizacija;
• represijos;
• persekiojami ir žudomi intelektualai;
• bažnyčia atskirta nuo valstybės;
• diegiamas ateizmas.

1918 03 03 pasirašoma Bresto taika su Vokietija ir jos sąjungininkėmis:

• Rusija atsisakė Baltijos šalių, Lenkijos ir Besarabijos
• Rusija sutiko sumokėti didžiulę (6 mlrd. markių) kontribuciją Vokietijai

1918 - 1920 m. Rusijoje vyksta pilietinis karas dėl valdžios; kovoja raudonieji (bolševikai) su baltaisiais (nepatenkintais bolševikų valdymu). Baltieji pralaimi, nes buvo neorganizuoti.

Pilietinio karo metais buvo vykdoma karinio komunizmo politika. Jos esmė: aprūpinti kariuomenę ir miestą maistu. Buvo vykdoma maisto nusavinimo politika.

• RSDDP - Rusijos socialdemokratų darbininkų partija
  • bolševikai - už revoliuciją
  • menševikai - už taikias reformas