Pramonės perversmas - tai 18 a. pab. - 19 a. vykęs didelių technologijos, ekonomikos ir socialinių pokyčių procesas. Prasideda Anglijoje. Per 19 a. išsiplečia beveik visoje Europoje, taip pat - Š. Amerikoje ir Japonijoje.
manufaktūros (kuriose buvo darbo pasidalijimas, bet nebuvo naujų įrengimų) pakeičiamos į gamyklas (kuriose yra ir darbo pasidalijimas, ir pritaikytos naujosios technologijos)
prasideda
agrarinė revoliucija (žr.
Požymiai)
įvykę dideli socialiniai pokyčiai (luominės visuomenės išnykimas, gyventojų perteklius, emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas, moterų emancipacija (feministinis judėjimas))
-
18 a. pab.:
Dž. Vatas - garo variklis
R. Arkraitas - verpimo mašina (vienas darbininkas galėjo verpti 20 siūlų vienu metu)
E. Kartraitas - audimo staklės su garo varikliu
skiepai
19 a.:
turėjo senas prekybos tradicijas, prekiavo su kolonijomis
anksti pradėjo formuotis kapitalistiniai santykiai
gausu žaliavų (pvz. anglies, geležies)
anglikonų tikėjimas (puritonizmas) skatino taupyti, o lėšas investuoti į savo verslą
netradicinė visuomenė - aristokratija vertėsi ir prekyba, ir verslais (likusioje Europoje tai buvo nemadinga, ten tuo vertėsi trečiasis luomas - neprivilegijuotieji)
18 a. buvo švietimo laikotarpis, buvo skiriamas didelis dėmesys gamtos mokslams ir apskritai švietimui
didelė 18 a. technologijos pažanga
Pirmoji stadija (18 a. pab. - 19 a. pr.) praėjo Jungtinėje Karalystėje (Didžiojoje Britanijoje), Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir JAV
Antroji stadija - po geležinkelių atsiradimo (1840 - 1860 m.) suklestėjo Vokietijos ekonomika
Trečioji stadija 19 a. pab. palietė Japoniją, Rusiją, Italiją ir Skandinavijos šalis; šiuo laikotarpiu pramonės augimą skatina jau nebe geležis ir anglis, o elektra ir benzinas
Dar žr. Sąvokos
naujausios technologijos
industralizacija
agrarinė revoliucija - naujos augalų kultūros, gyvūnų ir paukščių veislės, pasirodo trąšos
socialiniai pokyčiai - išnyksta luomai, susiformuoja kapitalistinė visuomenė
demografiniai pokyčiai - agrarinės valstybės tampa pramoninėmis; migracija į miestus; ekonominė emigracija (daugiausia į Ameriką); išauga gyventojų skaičius
urbanizacija
darbininkų judėjimas - kova už savo teises
feministinis sąjūdis - prasidėjo judėjimas už vyrų ir moterų lygias teises
-
samdomieji darbininkai - darbininkai, už savo darbą gaunantys pinigus; galėjo panorėję keisti darbovietę etc.
vidurinis sluoksnis - taip pat dirbantys žmonės, bet patys nieko negaminantys, pvz. mokytojai, gydytojai, ...
valstiečiai
suaktyvėjo migracija (pvz. iš kaimų į miestus)
suaktyvėjo ekonominė imigracija (pvz. į JAV)
padidėjo gyventojų skaičius (dėl medicinos pažangos - skiepų ir narkozės, bei atsiradusio supratimo apie higieną)
1796 m. - skiepų išradimas
1841 m. - narkozės išradimas
-
1870 m. - elektros generatoriaus išradimas
1885 m. - benzininio vidaus degimo variklio išradimas
1890 m. - pirmieji socialiniai įstatymai
1897 m. - dyzelinio variklio išradimas
Urbanizacija - socialinis procesas, pasiriaiškiantis miestų ir gyventojų skaičiaus didėjimu.
Industrializacija - sunkiosios pramonės vystymasis.
Buržuazija (kapitalistai) - kapitalistinės visuomenės sluoksnis, privačios nuosavybės savininkai, gamybą orientuojantys į kapitalo kaupimą ir naudojantys samdomųjų darbininkų darbu.
Manufaktūra - įmonė, paremta rankų darbu, bet jau su samdomaisiais darbininkais ir darbo pasidalijimu.