Lietuvių tautinis atgimimas

Lietuvių tautinis atgimimas - tai 19 a. - 20 a. pr. vykęs visuomeninis, kultūrinis, politinis judėjimas, siekiant atgaivinti tautiškumą ir valstybingumą.

19 a. pirmieji trys dešimtmečiai įvardijami lituanistiniu kultūriniu sąjūdžiu.

• Sukurta Liublino unija (1569 m.)
• Padalijimai:
  1. 1772 m. - dalinosi Rusija, Prūsija ir Austrija
  2. 1793 m. - dalinosi Rusija ir Prūsija
  3. 1795 m. - dalinosi Rusija, Prūsija ir Austrija; ATR nebeliko
• Pasipriešinimo padalijimams nebuvo.

• S. Daukantas išleido „Lietuvos istoriją“ (1822 m.)
• D. Poška įkūrė pirmąjį senienų muziejų
• S. Stanevičius išleido (pirmąjį?) lietuvių liaudies dainų rinkinį
• Įkurtas Vilniaus Universitetas (1579 m.)

• baudžiava - visuomeniniai santykiai, kai valstiečiai yra priklausomi nuo žemės savininko ir už naudojimąsi žeme turi atlikti įvairias prievoles:
  • atlikti lažą - darbą dvarininko ūkyje
  • mokėti činšą - mokestį pinigais
• feodalizmas - ekonominė sankloda, paremta baudžiauninkų darbu, kurie atlikinėja feodalui prievoles už naudojimąsi žeme
• kapitalizmas - ekonominė sankloda, paremta privatine nuosavybe (veikia rinkos ekonomika)

Dar žr. Viduramžiai, feodalizmas

• T. Kosciuška
• J. Jasinskis

• bandymas gelbėti žlungančią Abiejų Tautų Respubliką

• žiauriai numalšintas
• padalinta Abiejų Tautų Respublika (trečiasis padalijimas)

• Kyla Raseiniuose.
• Pralaimėtas.
• Sukilimo metu vadovavo Nikolajus I-asis.

• išsivaduoti iš Rusijos imperijos
• atkurti Abiejų Tautų Respubliką
• panaikinti baudžiavą (gauti nuosavos žemės ir asmeninę laisvę)
• bajorai siekė susigrąžinti žemes ir politines teises

• revoliuciniai įvykiai, prasidėję Europoje (Nyderlanduose ir Belgijoje)
• nepasitenkinimas caro vykdyta politika

• 1831 m. kovas - birželis
• 1831 m. birželis - rugsėjis
  • kovojo lenkų reguliarioji kariuomenė
  • vadai: A. Gelgaudas, D. Chlopovskis
  • įvyko Panerių kautynės, kuriose dalyvavo E. Pleterytė (sukilimo Žana d'Ark)

• nebuvo tinkamai pasiruošta
• nebuvo vieningo vadovavimo
• prastai apginkluoti sukilėliai kovojo prieš profesionalią ir gerai paruoštą caro kariuomenę
• sukilime dalyvavo mažai valstiečių
• po pirmųjų sukilimo nesėkmių „atsimetė“ bajorai

• panaikinta autonomija Lenkijai
• uždarytas Varšuvos Universitetas
• uždarytas Vilniaus Universitetas (1832 m.)
• 1840 m. sustabdytas Lietuvos trečiasis statutas, įvesti rusiški įstatymai, buvusioje LDK pradėta taikyti lenkų pradų naikinimo programa, kurios tikslas - atskirti lietuvius nuo lenkų įtakos
• gyventojams uždėta kontribucija
• konfiskuoti sukilėlių dvarai, dalis ištremti į Sibirą arba atiduoti į rekrūtus
• uždaryta daug bažnyčių bei vienuolynų

• sužlugdė caro kariuomenės įsiveržimą į Belgiją
• brandino tautinę savimonę
• paskatino kovą su carizmu dėl tautinio ir socialinio išsivadavimo

• išsivaduoti iš priespaudos
• atkurti Abiejų Tautų Respubliką (vėl? kiek galima?)
• pagerinti baudžiavos panaikinimo sąlygas

• Sierakauskas
• Kalinauskas
• Mackevičius

• buvo caro generolas
• pakeitė ankstesnį Lietuvos generalgubernatorių
• buvo labai žiaurus, kardavo sukilėlius, todėl pramintas „Koriku“

• įvestas spaudos draudimas (1864 - 1904 m.)
• uždarytos lietuviškos mokyklos
• dar labiau suvaržyta katalikų bažnyčios veikla
• inteligentijai buvo uždrausta dirbti Lietuvoje (išskyrus dvasininkus ir gydytojus)
• buvo uždėtos kontribucijos dvarininkams
• prasideda rusifikacija, oficialiai pavadinta „Rusiškų pradų atkūrimo programa“

• įteisinta 1557 m. Valakų reformos pagrindu.
• panaikinta paskelbus Aleksandro II-ojo manifestą apie baudžiavos panaikinimą, kuris susidėjo iš:
  • bendrųjų nuostatų, taikomų Rusijos gyventojams
  • vietinių nuostatų, taikomų užimtoms žemėms, pvz. Lietuvai

• didelis Rusijos ekonominis nuosmukis (kol Rusijoje buvo baudžiava, likusioje Europoje jau vyko pramonės perversmas; Rusijoje pramonės nebuvo)
• nesėkmė Krymo kare
• valstiečių bruzdėjimai

• suteikta asmens laisvė - ex-baudžiauninkas galėjo rinktis veiklą, disponuoti turtu, turėjo kilnojimosi teisę
• dviems metams išliko lažas
• žemė liko dvarininko nuosavybe
• bežemiai valstiečiai gavo žemės
• Užnemunės valstiečiai gavo žemės be išpirkos, bet turėjo mokėti didelius žemės mokesčius (skirtumas turbūt dėl to, kad Užnemunė priklausė autonominei Lenkijos karalystei o ten galiojo Napoleono kodeksas ivestas 1807 kai dar buvo Varsuvos karalyste)
• valstiečiai galėdavo išsipirkti žemės tik dvarininkui sutikus

• pagyvina kapitalistinių santykių raidą
• valstiečiai lieka nepatenkinti (žr. trečiąjį sukilimą)