Vilniaus viešojo transporto stotelių pavadinimai ir jų reikšmės

A. Goštauto: Albertas Goštautas - Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, I Lietuvos Statuto sudarytojas. (Wikipedia)

A. Jakšto: Adomas Dambrauskas - Jakštas (1860-1938) - lietuvių filosofas ir teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas. Buvo Kauno seminarijos ir Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Jį stipriai paveikė V. Solovjovo filosofija. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. (Wikipedia)

A. Jonyno: Antanas Jonynas - poetas, prozininkas, kritikas (g. 1923). (Wikipedia)

A. Kojelavičiaus: Albertas Vijūkas-Kojelavičius - Vilniaus akademijos profesorius, parašė „Lietuvos istoriją“ (g. 1609). (Wikipedia)

Algirdo: Algirdas (~1300-1377), Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir 6 ar 7 sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila. (Wikipedia)

Dariaus ir Girėno: Steponas Darius (tikr. Jucevičius - Darašius) (g. 1897 m. sausio 9 d. Rubiškėje (dabar Dariaus kaimas), Klaipėdos raj. – žuvo 1933 m. liepos 17 d. ties Soldinu (dabar Myslibožas (Myslibórz), Lenkija) – lietuvių lakūnas, sportininkas, kovų už nepriklausomybę dalyvis. (Wikipedia). Stasys Girėnas (1893 m. spalio 4 d. - 1933 m. liepos 17 d.) - aviatorius, 1932 metais kartu su Steponu Dariumi lėktuvu Lituanica perskridęs Atlantą. (Wikipedia)

Eduardo Andrė: Édouard François André (Eduardas Fransua Andrė, 1840 m. liepos 17 d., Burže - 1911 m. spalio 25 d., La Krua), prancūzų dendrologas ir vienas iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, išgarsėjęs savo sukurtais parkais Montekarle ir Montevidėjuje. (Wikipedia)

F. Vaitkaus: Feliksas Vaitkus (1907-1956) - Lietuvos ir JAV pilotas; šeštasis pilotas, vienas perskridęs Atlantą (Lituanica II pilotas). (Wikipedia)

Herkaus Manto: Herkus Mantas (kronikose minimas kaip Henricus, Heinrich) - 1260-1274 m. prūsų sukilimo žymiausias vadas. Kilęs iš Notangos žemės, Mantiminų giminės. Žuvo 1273 m. rugpjūčio pabaigoje, kai kryžiuočiai jį susekė, paėmė nelaisvėn ir nužudė (pakorė). (Wikipedia)

Igno Šeiniaus: Ignas Šeinius (tikroji pavardė - Ignas Jurkūnas; 1889 m. balandžio 2 d. - 1959 m. sausio 15 d.) - lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos Respublikos diplomatas. (Wikipedia)

J. Biliūno: Jonas Biliūnas (g. 1879 m. balandžio 11 d. Niūronių kaime, Anykščių valsčiuje, m. 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje (Lenkija)) - XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas (slapyvardžiai Jonas Gražys, J. Barzdyla, J. B. , J. B. – nas). (Wikipedia)

J. Kairiūkščio: Jonas Kairiūkštis (1896 m. spalio 13 d. Seinuose - 1957 m. spalio 9 d. Vilniuje) – gydytojas terapeutas ir farmakologas, mokslininkas, profesorius, visuomenės veikėjas. (Wikipedia)

J. Kazlausko: (greičiausiai šitas; kiek keista, kad jo vardu pavadina stotelę, kol jis dar gyvas) Jonas Kazlauskas (g. 1954 m. lapkričio 1 d., Panevėžys) - Lietuvos krepšininkas, krepšinio treneris. Žaidė Vilniaus „Statyboje“, taip pat yra buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos Ryto“ vyr. treneris. Su Lietuvos jaunimo rinktine tapo Europos čempionu. Buvo Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerio asistentas, kai iš rinktinės pasitraukė Vladas Garastas 1996 metais tapo jos vyr. treneriu. Nacionalinę rinktinę treniravo iki 2001 metų Euopos čempionato pabaigos, kai rinktinė patyrė nesėkmę. Šiuo metu dirba Kinijos nacionalinės vyrų rinktinės vyr. treneriu. (Wikipedia)

J. Kupalos: (irgi nežinia, ar šitas turėtas omenyje) Janka Kupala (Я́нка Купа́ла, gyv. 1882-07-07 - 1942-06-28) — Ivan Łucevič (Іва́н Даміні́кавіч Луцэ́віч), žymaus Baltarusijos poeto ir rašytojo, slapyvardis. (Wikipedia)

J. Matulaičio: Jurgis Matulaitis (gimė 1871 balandžio 13 Marijampolėje; mirė 1927 sausio 27 Kaune) - lietuvių palaimintasis ir Vilniaus arkivyskupas 1918 - 1925 m. Atnaujino Marijonų vienuolijos veiklą. 1987 m. 600 Lietuvos krikšto priėmimo proga Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju. (Wikipedia (en), Wikipedia (lt))

J. Tiškevičiaus: Tiškevičiai - rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antrojoje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų valdovo Kaleniko Miškovičiaus (minimas 1437) sūnaus Tiškos (Timotiejaus). Tiškos sūnūs prie vardų pridėdavo pailgintą tėvavardį Tyszkowicz. Nuo XVI a. pabaigos tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII amžiuje, turtinę - XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Jonas (m. 1862), Biržuose įsteigęs mokyklą lietuvių valstiečiams, pastatęs bažnyčią. (Wikipedia)

Jogailos: Jogaila (pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: Władysław II Jagiełło; Vladislavas II Jagiela; 1348 - 1434 m. birželio 1 d.) - Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją. (Wikipedia)

Karaliaus Mindaugo: Mindaugas (~1200-1263), Lietuvos didysis kunigaikštis (~1235(?)-1251 ir 1261-1263 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1251-1261 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. (Wikipedia)

Kazbėjų: Kazbėjai - kaimo pavadinimas (gaumina.lt)

Keturiasdešimt Totorių: Keturiasdešimt Totorių - kaimas Vilniaus rajone, 3 km į pietus nuo Pagirių. Kaip pavadinimas ir sako, čia nuo seno gyvena totoriai. Yra mečetė. (Wikipedia)

Krivių: Krivis - pagonių žinys, dvasininkas.

Kęstučio: Kęstutis (~1300-1382 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1381-1382 m.). 1337-1381 m. - LDK submonarchas (Trakų kunigaikštis; iš pradžių rezidavo Senuosiuose Trakuose, nuo ~1376 m. - jo paties iniciatyva pastatytoje Trakų pusiasalio pilyje). Gedimino sūnus, Tautvilo, Vytauto, Žygimanto (=Vaišvilo?) ir Daujoto tėvas; be šių sūnų, dar turėjo dukterį Rimgailę. LDK submonarchu tapo po 1345 m. perversmo, kuomet, susitaręs su Algirdu, nuvertė nuo didžiojo kunigaikščio sosto Jaunutį. (Wikipedia)

L. Giros: Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje - 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas. Baigė Vilniaus kunigų seminariją, bet kunigu neįsišventino; gyveno Vilniuje ir Kaune, dirbdamas daugiausia spaudos darbą. 1940 m. sovietinės vyriausybės narys, karo metus praleido Rusijoje. Išvertė rusų, lenkų, ukrainiečių poezijos, redagavo „Vaivorykštę“, „Skaitymus“, „Literatūros naujienas“. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. (Wikipedia)

L. Sapiegos: Leonas Sapiega (1557 — 1633-07-07) - LDK valstybės politinis veikėjas. Kilęs iš Vitebsko didikų. Mokėsi Nesvyžiuje, studijavo istoriją ir senąsias kalbas Leipcigo universitete. 1580 m. buvo išrinktas į LDK seimą, 1581—1585 m. seimo sekretorius, 1585—1589 m. pakancleris, 1589—1621 m. kancleris, nuo 1621 m. Vilniaus vaivada, o nuo 1625 m. - LDK didysis etmonas. Vienas iš LDK Vyriausiojo tribunolo įsteigėjų. L. Sapiega propagavo ir įgyvendino teisinės valstybės idėją, artimą Aristotelio ir Cicerono valstybės ir teisės koncepcijoms. Pasižymėjo pažangiomis renesansinėmis patriotinėmis pažiūromis ir religine tolerancija. Vadovavo 14 didikų komisijai, sudarytai parengti III Lietuvos Statutą. Pats ėmėsi jo darbų, rūpinosi išspausdinimu. III Lietuvos Statutą (1588) L. Sapiega išleido su savo dedikacija „Šviesiausiajam Viešpačiui Zigmantui III“ ir prakalba, skirta „Visiems luomams visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Jos abi parašytos LDK kanceliarine slavų kalba. Tai puikūs literatūriniai šio žanro kūriniai, parodantys autoriaus erudiciją bei aukštą Renesanso epochos humanistinę kultūrą. L. Sapiegos mintys pažangios, demokratiškos bei aktualios fenomenalia valstybės ir individo laisvės samprata. Skelbdamas visų LDK valstybės piliečių laisvę ir lygybę įstatymo akivaizdoje, L. Sapiega visiems laikams nusipelnė Lietuvos Solono bei šventosios teisės sargybinio vardą, o išleidęs Statutą, pastatė tvirčiausią teisėtvarkos paminklą Lietuvoje. (lrs.lt, Wikipedia)

L. Zamenhofo: Liudvikas Zamenhofas - okulistas, esperanto kalbos kūrėjas. Zamenhofas, Bialystoke (Baltstogėje) gyvenęs žydų okulistas pirmąją esperanto kalbos knygą Unua Libro (pirma knyga) išspausdino 1887 m., po maždaug 10 metų trukusio darbo. (Wikipedia)

Liubarto: Liubartas - kunigaikštis (?), Kęstučio brolis. (pgm.lt)

Lizdeikos: Lizdeika - vyriausias kunigaikščio Gedimino žynys. (Wikipedia)

Lvovo: Lvovas (ukr. Львів, anksčiau vok. Lemberg) - didžiausias vakarų Ukrainos miestas, srities centras. 732,8 tūkst. gyventojų (2001). Geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų pramonė, gaminami autobusai „LAZ“ (Львівський Автомобільний Завод), žemės ūkio mašinos, radiotechnika, staklės, metalų apdirbimas, lengvoji, poligrafijos, maisto, naftos, chemijos ir vaistų pramonė. Ukrainos mokslų akademijos Vakarų filialas. Yra 4 teatrai (tarp jų - operos ir baleto), 12 muziejų (žymiausi - Ukrainos meno, architektūros ir buities, etnografijos ir dailės amatų, Dailės galerija). (Wikipedia)

M. Biržiškos: Mykolas Biržiška (1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose (Mažeikių raj.) - 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele, JAV) – literatūros istorikas, Antano Biržiškos sūnus, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų brolis, nepriklausomybės akto signataras. (Wikipedia)

Medeinos: Medeina – miško deivė, šeimininkė, medžioklės globėja. Buvo tarp svarbiausių lietuvių oficialiojo panteono dievų kaip vienintelė deivė, jai aukojo Mindaugas. Dažnai vaizduojama meškos pavidalu, kuris yra šventas gyvulys, saugantis žmones nuo visokių blogybių, piktųjų dvasių. (Wikipedia)

Mildos: Milda – meilės, laisvės ir piršlybų deivė. Mildos garbintojus vadino mildauninkais. Žmonės tikėjo, kad Milda apskriejanti visą pasaulį oro vežimu, kurį traukia grupė baltų kaip sniegas balandžių. Ji turėjusi sūnų – sparnuotą nykštuką, užkrečiantį širdį meilės nuodais. (Wikipedia)

Mykolo Romerio universitetas: Mykolas Romeris (1880 m. Bagdoniškyje (Rokiškio raj.) - 1945 m. Vilniuje) - profesorius, rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas. (Wikipedia) Stotelė pavadinta pagal jo vardo universitetą.

Naugardukas: Naugardukas (gud. Navahradak), miestas Vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje. 30.8 tūkst. gyventojų (2004). Lengvoji ir maisto pramonė, dujų aparatūros gamykla. Veikia kraštotyros muziejus, A.Mickevičiaus namas muziejus. (Wikipedia)

O. Milašiaus: Oskaras Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz Milosz) - prancūzų-lietuvių ar lietuvių-prancūzų rašytojas (dažnai rašoma lietuvių kilmės prancūzų rašytojas) gimė 1877 m. gegužės 28 d. Čerėjoje (Gudija), o mirė 1939 m. kovo 2 d. Fonteneblo netoli Paryžiaus. Tai neeilinė asmenybė, dviejų kultūrų sandūros poetas ir prozininkas intelektualas, simbolistas pirmaisiais kūriniais bei mistikas, uždaros erdvės poetas. Taip trumpai ir šykščiai būtų galima apibūdinti šį didįjį prancūzų-lietuvių rašytoją, kurio šaknys ir vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bajorų šeimos dvare Čerėjoje, o gyvenimas ir kūryba neatsiejami nuo Prancūzijos širdies – Paryžiaus. (rasyk.lt, Wikipedia)

P.B. Šivickio: Pranciškus Baltrus Šivickis (1882 - 1968 m.) - eksperimentinės biologijos bei dirvožemio zoologijos, iš dalies taip pat parazitologijos pradininkas, hidrobiologas, parengęs 30 mokslo daktarų. (lms.lt)

P. Baublio: Petras Baublys (gim4 1914 05 23 Lydoje (Baltarusija) – mirė 1973 12 16 lėktuvo katastrofoje) - gydytojas pediatras. 1931 m. baigė Kauno I gimnaziją, 1936 m. – VDU Medicinos fakultetą. Po universiteto baigimo P. Baublys dirbo Raudonojo kryžiaus Tuberkuliozės sanatorijoje, o nuo 1937 m. VDU Medicinos fakulteto vaikų katedroje asistentu, 1942–1944 m. – Kauno kūdikių namų direktoriumi. Nacių okupacijos metais gydytojas, rizikuodamas bendradarbių, šeimos ir savo gyvybėmis iš Vilijampolės geto išgelbėjo keliasdešimt žydų ir kitų tautybių vaikų. 1977 m. Petrui, Sergejui ir Jadvygai Baubliams po jų mirties, Izraelyje, Yad Vashem muziejuje, buvo iškilmingai įteikti Pasaulio Tautų Teisuolio medaliai ir diplomai nacizmo aukoms atminti. Šio muziejaus Teisuolių alėjoje auga medis, pasodintas Petro Baublio garbei. 1993 m. (po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 1996 m. jam suteiktas (po mirties) Lietuvos žydų bendruomenės garbės nario vardas. (kvb.lt)

P. Cvirkos: Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d. - 1947 m. gegužės 2 d.) - lietuvių rašytojas. Gimė Klangiuose, Veliuonos valsčiuje, mokėsi Kauno meno mokykloje (1926 - 1930 m.), 1931 - 1932 m. gyveno Paryžiuje. 1934 m. priimtas į Lietuvių rašytojų draugiją. 1940 m. įstojo į komunistų partiją, dalyvavo Liaudies seimo delegacijoje į Maskvą, vėliau - Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Karo metu pasitraukė į Rusiją. Palaidotas Rasų kapinėse. (Wikipedia)

P. Lukšio: Povilas Lukšys, pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis, žuvęs kovose prieš bolševikus ties Kėdainiais. (Wikipedia)

P. Žadeikos -

Pamėnkalnio -

Pelesos -

Reformatų: Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir Kalvinizmo doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos. (Wikipedia, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia)

Rūdninkų: Rūdninkai - gyvenvietė Šalčininkų rajone, 3 km į rytus nuo Baltosios Vokės, kairiajame Merkio krante. Yra dvi parduotuvės, Rūdninkų kultūros ir poilsio salė, Švč. Trejybės bažnyčia, kursuoja tarpmiestinis transportas. Netoli dislokuotas II Pulko mokymo štabas. (Wikipedia, Rūdninkų kaimo bendruomenės centras)

S. Neries: Salomėja Nėris (Bačinskaitė - Bučienė, 1904 m. lapkričio 17 d. – 1945 m. liepos 7 d.) – lietuvių poetė. (Wikipedia, Salomėja Nėris)

S. Stanevičiaus: Simonas Stanevičius - (1799 Kanopėnuose, Raseinių r.; - 1848 Stemplėse) vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis. (Wikipedia)

Sėlių: Sėliai - baltų tauta, gyvenusi šių dienų Jekabpilio ir Daugpilio rajonų teritorijoje. (Wikipedia)

Siesikų: Siesikai - miestelis Ukmergės rajono vakaruose, prie Siesikų ežero. Seniūnijos centras, stovi sena Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (nuo 1537 m.), išlikę dvaro rūmai. (Wikipedia)

Skalvių: Skalviai - baltų gentis gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų. (Skalviai)

Stasio Lozoraičio -

Subačiaus -

Sūduvių -

Šaltupio -

Šeimyniškių -

Švitrigailos -

T. Narbuto - Teodoras Narbutas (gimė 1784 m. lapkričio 8 d. Šiauruose (prie Gardino), mirė 1864 m. lapkričio 27 d. Vilniuje) - lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas. T. Narbutas kolekcionavo istorinius dokumentus bei jų kopijas, ypač - įvairius dokumentus, susijusius su Lietuvos istorija. Studijavo tautosaką, panaudodamas liaudies pasakojimus savo darbuose, nuo 1813 organizavo archeologinius kasinėjimus. 1846 išspausdino Bychovco kroniką (išsamiausią Lietuvos metraščių versiją). Pagrindinis darbas - 9 tomų „Lietuvių tautos istorija“ (1835-1841). (Wikipedia)

T. Ševčenkos -

Tauragnų -

Totorių -

Tuskulėnų -

Tverečiaus -

Tyzenhauzų -

V. Pietario -

Vaduvos -

Vaguva -

Valkininkų -

Vanaginė -

Verkių -

Vilkpėdės -

Viršupio -

Vytauto -

Vytenio -

Žemaitės -

Žemynos -

Žygimantų -