Remiamasi Algimanto Urbanavičiaus tinklapiu.
Priesagas -ija, -ijo rašome esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose, kurių bendraties priesaga yra -yti:
liudija, liudijo (liudyti);mūrija, mūrijo (mūryti);rūdija, rūdijo (rūdyti).
Liudyti, liudija, liudijo
liudydavo, liudysiu, liudydavęs, liudysiąs, liudysianti, liudytų, liudyk, liudydamas
liudijąs, liudijanti, liudijamas, liudijama, liudijant, teliudija
liudijęs, liudijusi, liudijus
liudijimas
Akyti, akija, akijo;giedrytis, giedrijasi, giedrijosi;koryti, korija, korijo;šaknyti, šaknija, šaknijo;vilnyti, vilnija, vilnijo;drunyti, drunija, drunijo;geltonyti, geltonija, geltonijo;kirmyti, kirmija, kirmijo;pelyti, pelija, pelijo;trūnyti, trūnija, trūnijo;aikštytis, aikštijasi, aikštijosi;dalyti, dalija, dalijo;gėdytis, gėdijasi, gėdijosi;ginčytis, ginčijasi, ginčijosi;kaulyti, kaulija, kaulijo;kontuzyti, kontuzija, kontuzijo;nuodyti, nuodija, nuodijo;skalyti, skalija, skalijo;vaidytis, vaidijasi, vaidijosi.
Antrinių veiksmažodžių, turinčių pagrindinėse formose -yti, -ija, -ijo, nepainioti su pirminiais, kurie bendraties šaknyje turi y:
gyti, gyja, gijo;lyti, lyja, lijo;prigyti, prigyja, prigijo;sulyti, sulyja, sulijo.