1.1. Nuo 1915 m. taikomas gamybos būdas (Osvaldo būdas), kuris vykdomas trim etapais:
1.1.1. Amoniako ir oro mišinys labai greitai praleidžiamas pro įkaitintą iki 800˚C katalizatoriaus tinkliuką, kuris pagamintas iš platinos ir rodžio, turintis 2000 skylučių 1cm2; mišinio kontaktas su katalizatoriumi trunka 0,0002 s:
….NH3 + ….O2 ↔ ….NO + ….H2O
1.1.2. Atvėsusias dujas oksiduoja deguonies pertekliumi:
….NO+….O2 ↔….NO2
1.1.3. Slegiant 5-10 atm gautos dujos absorbcijso bokšte tirpinamos vandenyje:
….NO2 + ….O2 + ….H2O → ….HNO3
1.2. Lydant natrio nitratą su sieros rūgštimi.
Azoto rūgštis – tai bevandenė rūgštis (100%) bespalvė, aštraus kvapo, virimo temperatūra – 86˚C. Daugiau kaip 70% azoto rūgštis yra nepatvari, ji lėtai skyla. Šviesoje tirpalas palaipsniui įgauna rudai raudoną atpalvį (NO2). Koncentruota laikoma 60-70%, o praskiesta – maždaug 30% azoto rūgštis. Ardo baltymus, nudažo juos geltona spalva, nes odoje yra aromatinių žiedų.
3. Panaudojimas: Pagamintos azoto rūgšties 75% panaudojama trąšų gamyboje, 15% sprogmenų gamyboje ir 10 % kita (dažų gamyboje, fotografijoje, vaistų bei plastmasių gamyboje).
4.1 Kaip ir visos r8g6tys reaguoja: +MeO, +MeOH, +druskos (Me - metalas);
4.2 Su metalais reaguoja pagal savas taisykles:
Pastaba: LYGTYS NELYGINTOS
Tik Mg ir Ca su šalta praskiesta azoto rūgštimi reaguoja išstumdami vandenilį. Auksas ir platina reaguoja tik su koncentruotos azoto ir druskos rūgščių mišiniu (tūrio santykis 1:3), dar vadinamu karališkuoju vandeniu. Au + HNO3 + 4HCl → H[AuCl4] + NO + 2H2O
(Informaciją paruošė mokytoja metodininkė Rasa Žemaitaitienė.)