Didžioji pasaulio ekonominė krizė (dar vadinama: Didžioji depresija) tęsėsi 1929 - 1933 m. Kilo JAV, išplito po visą pasaulį. Europoje skaudžiausiai išgyveno Vokietija.
1. Priežastys
Valstybė nekontroliavo gamybos (vyko perprodukcija)
Spekuliacija akcijos vertybinių popierių biržose
Nevaržomas paskolų dalijimas
Niujorko vertybinių popierių biržos žlugimas (1929 m. spalio 24d.)
2. Padariniai
Įmoniu, bankų bankrotai
Gamybos smukimas
Bedarbiais tapo 30mln. žmonių
Žmonių skurdas, dauguma neteko būstų
Prasidėjo pinigų nuvertėjimas - infliacija
Priemonės, kovojant su ekonimine krize
1. H. Huverio politika
Sumažinti mokesčiai
Pradėti statyti tiltai, tiesti keliai
Pakėlė muito mokesčius
NEPASITEISINO, nes Huveris atsisakė mokėti valstybines pašalpas bedarbiams ir atmetė daugelį ekonomikos reguliavimo priemonių.
2. „Naujasis kursas“ (The New Deal) - F. Ruzvelto antikrizinė programa
Įvesta griežta bankų kontrolė
Nustatytos sąžiningos konkurencijos pramonėje ir prekybos taisyklės
Įvesta laikina kainų kontrolė
Išplėsti viešieji darbai
Priimti darbo laiko apribojimo, minimalaus darbo užmokesčio, vaikų darbo uždraudimo įstatymai
