MESOPOTAMIJA

Metai 1) 3000 m. pr. Kr. Šumerai sukūrė pirmąjį raštą – piktografinį, kuris vėliau supaprastintas vadinosi dantiraščiu; išgavo bronzą. 2) 2300 m. pr. Kr. Šumerų miestus-valstybes užgrobė semitai – akadai. 3) 1800 – 1550 m. pr. Kr. 4) (1792 – 1750 m. pr. Kr.) Senoji Hamurabio karalystė. 5) 850 – 650 m. pr. Kr. 6) 604 – 539 m. pr. Kr. Naujoji Karalystė. 7) 324 m. pr. Kr.

Sąvokos 1) Babelio bokštas 2) Dantiraštis – šumerų raštas, atsiradęs apie 3500-3100 m.pr.Kr., susidedantis iš 1500 ženklų. Vėliau jų skaičius sumažėjo iki 600. Rašyta ant molinių lentelių. Vėliau šį raštą perėmė babiloniečiai ir asirai. 3) Imperija – monarchija arba valstybė, susidariusi užgrobiant kaimyninių šalių teritorijas. Valdoma imperatoriaus. 4) Kabantys sodai – vienas iš septynių pasaulio stebuklų, pastatytų senovės mieste Babilone. Sodai ypatingi tuo, kad jie buvo sukurti terasose, galėjusiose siekti 40 m aukštį. Į sodus įvairiausių rūšių augalai: figos, migdolai, riešutmedžiai, granatai, vijoklinės rožės, vandens lelijos ir daugybė kitų – buvo atgabenti iš visos imperijos. Sodams drėkinti buvo naudojamas Eufrato upės vanduo. 5) Miestai-valstybės – nedidelis nepriklausomas regionas, kuriame dominuoja vienas miestas ar tik vienas nepriklausomas miestas. 6) Molinės lentelės 7) Tvanas 8) Zikuratas – senojoje Mesopotamijos architektūroje – laiptuotas bokštas su aikštele viršuje, skirtas kulto reikalams.

Asmenybės 1) Ašurbanipalas – Asirijos karalius (669 – apie 663 m. pr. Kr.), Asarchadono sūnus. Užėmė Egiptą. 648 m. pr. Kr. Užėmė Babiloniją ir išardė jos sudarytą koaliciją prieš Asiriją; 639 m. pr. Kr. Nugalėjo Elamą. Ašurbanipalo įsakymu buvo renkami įvairaus turinio istoriniai, moksliniai ir religiniai raštai. Ši Ašurbanipalo biblioteka (molinės dantiraščio lentelės) rasta 1849 – 1854m., kasinėjant Nineviją. 2) Gilgamešas – pusiau legendinis Uruko miesto valstybės (Šumere) valdovas (XXVIII a.pr.Kr.). III tūkst. pr. Kr atsirado šumerų epas apie Gilgamešą. Juo remiantis, akadų karalystėje buvo sukurta epinė poema. Joje aprašoma Gilgamešo draugystė su laukiniu žmogumi Enkidu ir sielvartas, šiam mirus, kelionė, ieškant nemirtingumo paslapties, apsilankymas pas protėvį Utnapištį, pergyvenusį tvaną ir kiti Gilgamešo nuotykiai. Legenda apie Gilgamešą paplito tarp hetitų, churitų, Palestinoje ir kitur. 3) Grotefendas – Georgas Frydrichas (1775 06 09 Miunchene – 1853 12 15), vok. Filologas. Senovės persų dantiraščio pradininkas. 1802m. perskaitė Achemidų valdovų dviejų dantiraštinių įrašų pradžias (rėmėsi log. samprotavimais, be to, iš pasikartojimų atspėjo žodį “karalius”). 4) Hamurabis – Babilonijos valdovas (1792 – 1750m.pr.Kr.). užkariavo didesnę dalį Mesopotamijos. Jam valdant Babilonija labai suklestėjo. Stiprindamas centralizuotą vergovinę valdžią, išleido įstatymų kodeksą (Hamurabio įstatymus), kuriame susistemino ligtolinę šumerų teisę. 5) Nabuchodonosaras II – valdė 604 – 562 m. pr. Kr. 605 m. pr. Kr. Prie Karchemišo (Sirija) jo vadovaujama kariuomenė sumušė Asirijos ir Egipto kariuomenes, užėmė Siriją, Palestiną. 587 ir 579 m. pr. Kr. Surengė žygius į Judėją, sugriovė Jeruzalę; pavertė Judėją Babilonijos provincija. Jam valdant, buvo pastatytas Etemenankio zikuratas (vad. Babelio bokštas), įrengti kabantieji sodai, Babilonas apjuostas gynybinėmis sienomis (Midijos siena). 6) Sargonas – Akadų semitų valstybės įkūrėjas (XXIV a.pr.Kr.). nugalėjo Šumerą ir savo valdžioje pirmą kartą suvienijo didelę Mesopotamijos dalį. Surengė karo žygių į Elamą, Siriją, M. Aziją. Suvalstybino šventyklų ūkius. Sargono valdymo laikais aštrioje kovoje su aristokratija formavosi vienvaldystė. Valdovo atrama tapo tarnybinė diduomenė, valdininkija, iš dalies ir žyniai. Politinė Akado raida pakrypo į despotiją. 7) Sinaheribas - 8) Utnapištimas – „Gilgamešo epo“ veikėjas. Tapo nemirtingu, nes pastatė laivą, kad išsigelbėtų nuo Tvano (kartu su žmona ir visais Žemės gyvūnais), turėjusio „nuplauti“ žmoniją. Laivas atplaukė iki kalno.

Dievai 1) Anus – vyr. pradas, dangaus dievas. 2) Enkis – valdo vandens plotus, globoja, žvejus. 3) Enlilis – kūrėjas, visagalė būtybė; niekšų, skriaudėjų siaubas. Svarbiausias šumerų dievas. 4) Ki – mot. pradas, žemės deivė. 5) Mardukas – karo dievas. 6) Sinas – mėnulio dievas.

Įvykiai 1) Šumerų miestų įkūrimas. Pietų Mesopotamijoje šumerai apsigyveno apie 4 000 m. pr. Kr. Labiausiai tikėtina, kad į derlingą žemumą jie atėjo iš kalnuotų kraštų, esančių į šiaurės rytus nuo Mesopotamijos. Juodagalviais save vadinę šumerai ilgainiui susimaišė su vietiniais gyventojais.

 Šumerų miestai buvo vieni pirmųjų istorijoje. Jie buvo pradėti statyti IV tūkstantmečio pr. Kr. viduryje. Apie 3 000 m. pr. Kr. jų buvo apie 20. Prie miestų būdavo prijungiami aplinkiniai kaimai, todėl pamažu juodagalvių miestai virto miestais-valstybėmis. Žymiausi iš jų - Eridu, Ūras, Urukas, Kišas, Lagašas, Nipūras. Manoma, jog kai kuriuose miestuose gyveno apie 10 000-20 000, o kai kuriuose net 40 000 miestiečių.
   III tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje šumerų miestai-valstybės tapo stambiais politiniais, ūkiniais ir prekybos centrais.

2) Akadų imperijos įkūrimas. Šumerai neturėjo vieningos ir stiprios valdžios. Miestai-valstybės nuolat kariaudavo, siekdami įsiviešpatauti visame krašte. Tarpusavio kovos silpnino miestus-valstybes. Jie nebepajėgė apsiginti nuo bendro priešo.

 Apie 2300 m. pr. Kr. kaimyninės Akado karalystės valdovas Sargonas nukariavo šumerų miestus. Juodagalvių kraštas virto Sargono imperijos dalimi. Jo sukurtoji imperija laikoma pirmąja žmonijos istorijoje. Valstybės teritorija išsiplėtė nuo Persų įlankos iki Viduržemio jūros.
 Sargono imperija gyvavo daugiau nei šimtmetį. Ji suiro dėl nuolatinių klajoklių puldinėjimų. kovos tarp miestų nesiliovė, klajoklių puldinėjimai tęsėsi. Tuo metu iškilo Akado miestas Babilonas. Šumerai galutinai prarado nepriklausomybę.

3) I Babilono iškilimas. XIX a. pr. Kr. pradžioje Mesopotamijos miestai dėl nesibaigiančių karų nusilpo. Tuo pasinaudojo Babilonas. Miesto iškilimą lėmė patogi jo vieta. Miestas išaugo į didelį prekybos centrą. Gyventojų sparčiai daugėjo. Babilonas greitai tapo galingos karalystės sostine. Didžiausią galybę karalystė pasiekė valdant Hamurabiui (1792-1750 m. pr. Kr.).

4) Hetitų įsiveržimas. Apie 1550 m. pr. Kr. į Babiloną iš Mažosios Azijos įsiveržė hetitų būriai. Miestas buvo sudegintas, jo gausūs lobiai išplėšti. Netrukus nusiaubtame Babilone be vargo įsitvirtino karingi kalniečiai kasitai. Jie viešpatavo daugiau kaip tris šimtmečius.

5) Asirijos užkariavimai. Kelis kartus kariuomenę į jį siuntė Asirijos karaliai. Kai kurie, siekdami Babilonijos palankumo, miesto negriovė ir net jį atstatinėjo. Tačiau dažniausiai miestas buvo griaunamas, gyventojai žudomi, turtai plėšiami. 689 m. pr. Kr. Asirijos karalius Sinaheribas patraukė į garsųjį miestą ir jį nusiaubė.

 850-650 m. pr. Kr. Asirijos karaliai užgrobė Siriją, Palestiną ir Babiloniją. Kariavo su Finikijos miestais, Arabijos dykumų gyventojais. Surengė kelis grobiamuosius žygius į Egiptą. Užėmę Nilo žemupį, du kartus pasiekė ir nusiaubė sostinę - Tebus.

6) II Babilono iškilimas. Asirijai žlugus, Babilonui atiteko visa Žemutinė ir dalis Aukštutinės Mesopotamijos. „Dievo vartai“ vėl tapo svarbiausiu ekonominiu ir kultūriniu Mesopotamijos centru. Suklestėjimo viršūnę karalystė pasiekė karaliaus Nabuchodonosoro II valdymo metais (604-562 m. pr. Kr.).

7) Persų užkariavimas. Karaliui Nabuchodonosorui II mirus, prasidėjo neramumai. Dėl valdžios varžėsi karinė diduomenė, išlaisvinimo siekė atkeltieji judėjai, o pirkliams kėlė nerimą sutrikusi prekyba. Esant tokioms aplinkybėmis, 539 m. pr. Kr. iš rytų įsiveržę persai nesunkiai užėmė Babiloną. Jis tapo Persijos imperijos dalimi.

8) A. Makedoniečio užkariavimai.

9) Romėnų užkariavimai.

Žymiausi statiniai 1) Babelio bokštas 2) Ištarės vartai 3) Kabantys sodai 4) Zikuratas

Svarbiausi šaltiniai 1) Gilgamešo epas – Babilono epas apie mitinį Uruko karalių Gilgamešą, vienas ankstyviausių žinomų literatūros kūrinių. Išsamiausia išlikusi epo versija užrašyta ant 11 molinių lentelių, rasta VII amžiaus Asyrų karaliaus Azurbanipalo bibliotekoje. 2) Hamurabio įstatymai - Babilono valdovo Hamurapio (Hamurabio) teisės rinkinys, vienas seniausių pasaulio teisynų ir kartu geriausiai išlikusių rašytinių Mesopotamijos kultūros paminklų. Įstatymai užrašyti ant akmens. Į 3 dalis suskilęs akmuo restauruotas stovi Luvre (Paryžius, Prancūzija).