Senovės Roma

Svarbiausi šaltiniai

  • Marko Aurelijaus „Sau pačiam“
  • Cezario „Galų karo užrašai“
  • Cicerono „Kalbos“
  • Tito Livijaus „Romos istorija nuo miesto įkūrimo“
  • Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorija“
  • Vergilijaus “Eneida“
  • Tacito “Germanija“
  • Plutarcho „Rinktinės biografija“

Objektai žemėlapyje

  • Apeninai
  • Alpės
  • Sicilija
  • Tibras
  • Etruskų, Lotynų teritorijos
  • Kartagina
  • Hanibalo žygis į Romą
  • Zamos mūšis
  • Romos teritorijos augimas įvairiais laikotarpiais
  • Galija
  • Britų salynas
  • Imperijos skilimo riba
  • Konstantinopolis
  • Ravena
  • Skirtingų barbarų genčių veržimosi kryptys

+ Vakarų ir Rytų Romos imperijos

+romėnų įtvirtinimai
+ barbarų puolimų kryptys

Dievai ir didvyriai, mitinės būtybės

  • Apolonas – grožis, saulė, menai, pranašystės
  • Cerera - derlius
  • Diana – medžioklė, mėnulis
  • Eskulapas - romėnų sveikatos dievas; jo kultas įtakojo medicinos vystymąsi
  • Junona – santuoka, šeima
  • Jupiteris – dievų pasaulis, vyriausiasis dievas
  • Kapitolijaus vilkė - Romos simbolis
  • Marsas - karas
  • Merkurijus – prekyba, keliai
  • Minerva – karas, amatai, išmintis
  • Neptūnas - jūra
  • Plutonas - pozemio karalyste
  • Venera – meilė, grožis
  • Vesta – namų židinys
  • Vulkanas – ugnis, kalvystė

Datos

  • 753(754) m. pr. Kr. – tradicinė Romos miesto įkūrimo data.
  • 509 m. pr. Kr. – anot legendos, išvytas paskutinis Romos karalius Tarkvinijus Išdidusis; Roma tapo respublika.
  • 450 m. pr. Kr. – paskelbti 12 lentelių įstatymai
  • 264 - 241 m. pr. Kr. – pimasis Pūnų karas.
  • 218 - 201 m. pr. Kr. – antrasis Pūnų karas.
  • 149 - 146 m. pr. Kr. – Trečiasis Pūnų karas.
  • 133 m. pr. Kr. - Tiberijus isrinktas liaudies tribunu
  • 216 m. pr. Kr. – mūšis prie Kanų.
  • 74 - 71 m. pr. Kr. – Spartako vadovaujamas vergų sukilimas
  • 44 m. pr. Kr. – nužudomas Julijus Cezaris.
  • 27 m. pr. Kr. - juridiškai įteisinama Oktaviano valdžia, jam suteikiamas Augusto vardas.
  • 64 m. – gaisras Romoje.
  • 284 m. – Diokletianas; naujo imperijos etapo - dominato pradžia.
  • 313 m. – imperatorius Konstantinas pripažino krikščionybę; Romos gyventojams suteikiama tikėjimo ir kulto laisvė.
  • 392 m. – krikščionybė paskelbiama valstybine religija.
  • 395 m. – imperijos padalijimas į Rytų ir Vakarų Romą.
  • 410 m. – gotai nusiaubia Romą.
  • 476 m. – vakarų Romos imperijos žlugimas

Asmenybės

  • Alarichas (395 - 410m.) – vestgotų karalius; jo vadovaujami gotai 410 m. pr. Kr. nusiaubė Romą.
  • Markas Antonijus – romėnų karvedys, iškilęs kartu su Oktavianu po Cezario nužudymo; jis buvo vedęs Kleopatrą ir kurį laiką gyveno Egipte.
  • Atila – hunų valdovas, Europoje vadintas „dievo rykšte“; įkūrė hunų valstybę; nuo Reino upės iki Juodosios jūros buvo apsupęs Romą, gavęs išpirką pasitraukė; jam mirus valstybė žlugo.
  • Romulas Augustas – paskutinis Vakarų Romos imperatorius; jį nuvertė Romos asmens sargybinis, germanas Odoakras.
  • Markas Aurelijus – imperatorius ir filosofas; teigė, kad žmogus gimsta darbui ir veiklai; parašė apmąstymų knygelę „Sau pačiam“; teigė, kad mirtis visus sulygina.
  • Brutas – vienas Cezario žudikų.
  • Cezaris – Romos valstybės veikėjas ir karvedys, kilęs iš patricijų giminės, 59m. pr. Kr. išrinktas konsulu; su Pompėjumi bei Krasu sudarė triumviratą; per du mėnesius užgrobė visą Italiją, pavergė Ispaniją bei Siciliją; 45m. pr. Kr. iki gyvos galvos paskirtas diktatoriumi; reorganizavo valstybę; įvedė Julijaus kalendorių. Per senato posėdį 44m. pr. Kr. buvo nužudytas.
  • Ciceronas – filosofas, rašytojas, oratorius, grožinės lotynų kalbos kūrėjas; žymiausi kūriniai: ”Apie oratorių”, “Brutas”, “Apie valstybę”, “Apie dievų kilmę”.
  • Diokletianas – Romos imperatorius; jo reformos sustiprino valstybę ir imperatoriaus valdžią; Romos valstybėje įtvirtino dominatą; persekiojo krikščionis; 293m. Romoje įvedė tetrachiją.
  • Epiktetas – buvo vergas iš Frigijos (dabartinė Turkija); savo pažiūromis buvo artimas Senekai.
  • Gajus ir Tiberijus Grakchai – plebėjų tribūnai, kilę iš žymios plebėjų šeimos; bandė įvykdyti reformas (norėjo palengvinti neturtingų žemdirbių gyvenimą), tačiau buvo senato apkaltinti ir nužudyti.
  • Hanibalas – žymiausias kartaginiečų karo vadas.
  • Kaligula – Romos imperatorius (nuo 37 m.); Kaligula siekė neribotos valdžios ir iš pavaldinių reikalavo, kad jį garbintų kaip dievą; leido daug valstybinių lėšų teatrui, triumfams, statyboms; tuštėjantį valstybės iždą pildė, didindamas mokesčius, konfiskuodamas brangenybes (ypač iš senatorių); Tironiškas Kaligulos valdymas sukėlė Senato ir pretorionų vadų nepasitenkinimą; Kaligulą nužudė pretorionų karo tribūnas Kasijus Herėja.
  • Konstantinas – Romos imperatorius, po tėvo mirties paskelbtas Augustu. Uždraudė persekioti krikščionis ir jiems suteikė tokias pat teises kaip ir senosioms religijoms; įvedė rytietiškus imperatoriaus garbinimo papročius; piliečių užsiėmimus padarė paveldimus.
  • Krasas –Itakingas valstybes veikejas, kuris kartu su Cezariu ir Pompejumi sudare triumvirata. Vadovavo kariuomenei skirtai spartako sukilimui numalsinti.
  • Titas Livijus – kelių dalių knygoje “Romos istorija nuo miesto įkūrimo” išdėstė Romos ir romėnų tautos istoriją iki imperatoriaus Augusto; stengėsi aukštinti romėnus.
  • Marijus – karvedys; 107 m. pr. Kr. įvykdė karinę reformą: į kariuomenę pradėta imti ir bežemius proletarus, už tarnybą jiems žadėta atlyginti nukariautomis žemėmis ir karo grobiu, taip karo tarnyba iš garbingos piliečio pareigos virto amatu.
  • Neronas – pirmasis iš Romos imperatorių, įsakęs persekioti krikščionis. Romos imperatorius pagarsėjęs savo žiaurumu ir savivale 54-68 m. Buvo žiaurus, jo valdymo metais kilęs Romos gaisras, kuris nuniokojo didžiąja miesto dalį.
  • Odoakras – barbarų vadas, nuvertęs paskutinįjį imperatorių Romulą Augustulą.
  • Oktavianas – 31 m. laimėjo Akacijaus mūšį ir taip baigė pilietinių karų laikotarpį Romos valstybėje; 30 m. prijungė prie Romos Egiptą, nuo tol visą Viduramžio jūros pakrantė priklausė Romos valstybei; 27 m. Sukūrė Romoje naują valdymo formą – principatą, faktiškai tapo imperatoriumi. Jo reformos sustiprino valdžią ir užtikrino taiką valstybėje; senatas jam suteikė Augusto vardą.
  • Plinijus Vyresnysis – parašė 37 knygų veikalą “Gamtos mokslas” apie pasaulio atsiradimą, astronomiją, žemdirbystę, gyvūnus, augalus (žuvo prie Vezuvijaus ugnikalnio).
  • Plutarchas
  • Pompėjus – 55 m. pr. Kr. Romoje pastatė pirmąjį mūrinių teatrą, kuriame tilpo 27 000 žmonių.
  • Klaudijas Ptolemėjas – matematikas, geografas, astronomas, parengė visatos modelį, apibendrino senovės pasaulio astronomiją ir geografiją. Sudarė žemėlapį, kuriame buvo pažymėta Lietuvos teritorija (Nemunas, Dauguva, Klaipėda), paminėjo sūduvius ir galindus.
  • Romulas – legendinis Romos miesto įkūrėjas, išaugintas vilkės kartu su Remu. Romulas laikomas pirmuoju legendiniu Romos miesto karaliumi
  • Kornelijus Sula – 82 m. pr. Kr. Pasiskelbė pats save diktatoriumi, laikomas pirmuoju diktatūros pradininku Romoje.
  • Scipionas – karvedys, vadovavęs Romos kariuomenei antrajame punų kare (218-201m.pr.Kr.). Tiberijaus ir Gajaus Grakchų senelis.
  • Lucijus Anėjus Seneka – filosofas, rašytojas, daugybės moralinių traktatų autorius. Nerono mokytojas, jis buvo labai turtingas. Teigė,kad visas pasaulis yra jo namai.
  • Spartakas – Romos vergų sukilimo vadas, turtingas karališkos giminės vergas, buvo priimtas į legioną, kur rodė drąsos stebuklus; buvo paskirtas dekanu ir pelnė garbės dovaną – piliečio vainiką, gladiatorių kovose kovojo daugiau kaip 100 kartų ir nei karto nebuvo sužeistas
  • Tacitas – romėnų istorikas, parašęs veikalą „Germanija“, kuriame 98m. pirmą kartą paminėti aisčiai (baltai).
  • Teodosijus – Romos imperatorius, krikščionybę 392 m. paskelbęs valstybine religija.
  • Tiberijus – Scipiono anūkas, 133 m. išrinktas Liaudies Tribūnos. Siūlė užgrobtas žemes ne išnuomoti turtingiesiems, o dalinti nemokamai vargšams.
  • Trajanas – žymiausias Antoninų dinastijos (II a.) imperatorius, kuris užėmė Mesopotamiją. Pasižymėjo dideliais karvedžio gabumais, valgė paprastą kareivišką maistą. Sakė, jog nori būti tokiu valdovu, kokio norėtų pats, jei būtų paprastas pilietis.

Žymiausi statiniai

  • Akvedukas
  • Didysis cirkas
  • Didysis forumas
  • Marso šventykla
  • Jupiterio šventykla
  • Koliziejus
  • Diokletiano, Karakalos termos
  • Katakombos – požeminės Romos kapinės- slaptavietės, ankstyvųjų krikščionių slapta rinkimosi vieta. Pamaldos katakombose nebuvo laikomos
  • Marso laukas – žemuma, esanti už senovės Romos miesto ribos, Tiberio upės kairiajame krante. Čia buvo svarbiausia Marso dievo šventykla ir aikštė, kurioje vykdavo karinės apžiūros bei prasidėdavo triumfo eisenos
  • Triumfo arkos – specialus statinys su lanko pavidalo perdengimu. Romoje pro jį triumfo metu pravažiuodavo triumfaratorius - karvedys arba imperatorius
  • Panteonas – šventykla, skirta dievams
  • Romėnų keliai
  • Trajano kolona
  • Kloakos
  • Limas

Sąvokos

  • Akvedukas - arkinis tiltas, kuriuo eidavo vandentekis, kai šiam nutiesti trukdydavo įvairūs grioviai, prarajos ar upės.
  • Amfiteatras – romėnų pastatas, skirtas viešiems vaidinimams ar gladiatorių kautynėms.
  • Arena – kovų lektynių aikštė senovės Romos amfiteatre.
  • Asimiliacija - vienos tautos susiliejimas, supanašėjimas su kitas, perimant šios kalbą, kultūrą, papročius ir pan.
  • Augustas - imperatoriaus titulas, kuris iki Oktaviano buvo suteikiamas tik šventiems objektams, vėliau juo imta tituluoti visus Oktaviano įpėdinius.
  • Augūras, pontifikas – vyriausiasis dvasininkas.
  • Aristokratija - valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta aukščiausios visuomenės klasės (aristokratų) rankose.
  • Bagaudas – Galijos ir Šiaurės Ispanijos valstiečiai, III - V a. po Kr. kovoję su Romos priespauda.
  • Britai - gentys, gyvenusios dabartinėje Didžiojoje Britanijoje.
  • Centurija – sen. Romoje šimto, vėliau 60-ties kareivių būrys.
  • Cenzorius – senovės Romoje vienas iš dviejų renkamų pareigūnų. Jis sekė piliečių elgesį ir politinę ištikimybę, surašydavo piliečius, nustatydavo jų turtinę padėtį.
  • Cirkas – senovės Romoje vieta skirta karo vadų triumfo eitynėms vei varžyboms; pramoginio meno šaka.
  • Decimacijos paprotys - romėnų kariuomenėje už didelį nusižengimą kas dešimtas karys burtų keliu turėjo būti nubaustas mirtimi.
  • „Didysis tautų kraustymasis“ – barbarų genčių veržimasis į Romos imperiją ir su tuo susiję politiniai, etniniai ir socialiniai reiškiniai.
  • Diktatorius – Romoje pareigūnas, kuriam ypatingais atvejais, senato nutarimu suteikiama neribota valdžia; valstybės vadovas, turintis absoliučią valdžią.
  • Dominatas – sen. Romoje neribota monarchija, įsigalėjusi III a. pabaigoje.
  • „Duonos įstatymas“ - Romos vyriausybė dalino dykai duoną, cirko ir teatro bilietus, dykai įleisdavo į pirtis.
  • Edilas – pareigūnas, kuris rūpinosi švenčių organizavimu, žmonių gerove.
  • Enciklopedija - mokslinis leidinys, kuriame pateikta kai kurių mokslo sričių svarbiausių žinių sistema.
  • Federatas – senovės Romoje naujakuriai, apsigyvenę imperijos pakraštinėse žemėse.
  • Forumas – sen. Romoje kadaise buvus turgaus aikštė, vėliau svarbiausioji aikštė, kurioje vykdavo piliečių susirinkimai, per šventes - gyventojų puotos.
  • Geocentrizmas – senovėje ir viduramžiuose vyravusi nuostata, kad žemė yra nejudamas visatos centras, aplink kurį skrieja saulė ir kiti dangaus kūnai.
  • Gladiatorius – sen. Romoje vergas, kovojęs arenoje su kitais gladiatoriais ar laukiniais žvėrimis.
  • Imperatorius – Romos pareigūnas, turintis aukščiausią valdžią ribotą laiką ypatingais atvejais.
  • Insulė – sen. Romėnų mieste gyvenamasis komplektas - salelė, iš visų pusių apsupta gatvių.
  • Karceris - kalėjimas.
  • Kareivių imperatorius – sen. Romoje taip vadinami buvo pasienio legiono vadai, savo karių nuopelnu tapę imperatoriais, dažniausiai III a. - pilietinių karų laikotarpiu.
  • Klientas – sen. Romoje – patrono – globojamas ir nuo jo priklausantis laisvas asmuo.
  • Kodeksas – (lot. codex – knyga) senovinė rankraštinė knyga iš sulankstytų papiruso, pergamento arba popieriaus lakštų.
  • Koliziejus – milžiniškas amfiteatras - cirkas, pastatytas I a. po Kr. Griuvėsiai išliko iki šių dienų.
  • Komicija – sen. Romoje tautos susirinkimas.
  • Kolonas – Romos imperijoje smulkus žemės nuomininkas, dažniausiai buvęs vergas.
  • Konsulas – aukščiausias magistratas, juo tampama ne ankščiau kaip 43 m. amžiaus. Konsulai turėjo teisę šaukti senato posėdžius ir tautos susirinkimus, šaukti kariuomenę ir jai vadovauti kare.
  • Krikščionybė – viena iš 3 pasaulinių religijų. Labiausiai paplitusi pasaulyje.
  • Kupolas - pusrutulio išvaizdos bokštas arba skliautas.
  • Kvadrantas - smulkiausia romėniška moneta.
  • Kvestorius – iždininkas.
  • Latifundija - (lot. lati fundi) - didelis romėnų dvaras.
  • Legionas – pagrindinis Senovės Romėnų kariuomenės vienetas (apie 3000 sunkiai ginkluotų ir 1200 lengvai ginkluotų karių).
  • Liaudies tribūnas – senovės Romoje aukščiausias plebėjų renkamas pareigūnas. Jo pareiga ginti plebėjų interesus.
  • Limės – galingi įtvirtinimai, kuriuos statė romėnai, norėdami apsisaugoti nuo barbarų puldinėjimų.
  • Magistratas – aukšto rango valstybinės valdžios pareigūnas; visos kasmet renkamos neapmokamos pareigybės.
  • Mecenatas – pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. Kr. ir globojusio poetus, prievardį, turtingas mokslo ir meno globėjas
  • Mesijas – dievo siųstasis žmonių gelbėtojas.
  • Oligarchija – nedidelė žmonių grupė, kurioje sukoncentruota valstybės valdžia.
  • Onagras – didelių akmenų svaidymo mašina.
  • Optimatas - senovės Romoje: konservatyvi politinė grupuotė, susiformavusi II a. pr. Kr. vid., subūrusi narius iš senatorių aristokratų.
  • Panteonas - visų dievų šventykla arba vienos religijos dievų visuma.
  • Patricijai – sen. Romos visateisiai piliečiai, kilę iš aristokratiškos giminės. Patricijais buvo vadinami pirmieji Romos gyventojai.
  • Pax romania - romėnų taika nuo Oktaviano laikų, trukusi apie 2 amžius.
  • Pergamentas - apdorota žalia oda.
  • Plebėjai – nekilmingi, laisvieji Romos piliečiai. Galėjo turėti žemės, tarnauti romėnų kariuomenėje, bet negalėjo dalyvauti tautos susirinkime ir užimti valstybinių pareigų.
  • Plebiscitas – tautos atsiklausimo forma, balsavimas labai svarbiu klausimu, dažniausiai rengiamas vykdant tautos apsisprendimo teisę.
  • Populiaras – liaudies atstovas senovės Romoje; politinė grupuotė II a. pr. Kr., reiškusi smulkiųjų žemdirbių ir miesto plebėjų interesus, optimatų priešingybė.
  • Portikas – kolonados, palaikomos stogine, atvira galerija.
  • Pretorius – pareigūnas, atsakingas už teisingumą.
  • Principatas – senovės Romoje 27 m. pr. Kr. - 193 m. monarchijos forma: imperatorius, faktiškai būdamas vienvaldis, formaliai buvo laikomas tik pirmuoju tarp senatorių.
  • Privilegija – išimtinė teisė ar lengvata, suteikiama asmeniui, luomui, gyvenvietei.
  • Prokonsulas – (lot. proconsul, pro – vietoje + consul – konsulas) sen. Romoje - provincijos valdytojas, turėjęs administracinę, karinę ir teismo valdžią.
  • Provincija – Senovės Romos imperijos užkariauta ar užimta teritorija, kuriai valdyti paskirtas vietininkas. Pirmoji provincija – Sicilija, užimta per pirmąjį Punų karą.
  • Punai – finikiečių miesto Tyro kolonijos Kartaginos gyventojai. Taip juos vadino romėnai.
  • Raiteliai - dalis Romos piliečių, kurie buvo raitelių vadų palikuonys.
  • Respublika – valstybės valdymo forma.
  • Romanizacija – Senovės Romos imperijos užkariautų tautų vertimas perimti romėnų kultūrą, papročius, amatus, religiją, elgesio normas, vartoti lotynų kalba.
  • Sankcija – (lot. sanctio - griežčiausias nutarimas) - kurio nors akto patvirtinimas, teikiantis jam įstatymo galią.
  • Senatas – sen. Romos aukščiausioji valstybės taryba.
  • Senatorius – senato narys.
  • Tepidarijus – šiltoji pirties dalis.
  • Tribūnas – pareigūnas, kurį rinko plebėjai, kad gintų jų teises senate.
  • Triumfas – aukščiausias pagarbos pareiškimas Romos karvedžiui, laimėjusiam didelę reikšmingą pergalę.
  • Triumviratas – senovės Romos 3 politinių veikėjų-karvedžių sąjunga valdžiai užgrobti, valdyti.
  • Tunika – senovės Romėnų linijinis arba vilnonis drabužis, dėvėtas po toga.
  • Terma – senovės romėnų viešoji pirtis.
  • Toga – romėnų ilgas vilnonis viršutinis drabužis, dėvėtas ant kairiojo peties. Šiandien teisėjų rūbai.
  • Vandalizmas – barbariškas kultūros vertybių, meno, paminklų griovimas, naikinimas.
  • Vestalė – vestos (namų židinio deivė) žynės, merginos iš kilmingos šeimos. Jos negalėdavo ištekėti ir turėjo nepaliaujamai kurstyti ugnį.
  • „Veršiukų šalis“ - Italija;

Romos miesto įkūrimo pradžia, karalių valdymas

  • 753 - 509 m. pr. Kr. įkuriama Roma, valdo septyni karaliai.
  • Karalius senato nutarimu renkamas iki gyvos galvos.
  • Pirmasis karalius – Romulas.
  • Paskutinis karalius – Tarkvinijus Išdidusis, buvo labai žiaurus, todėl romėnai 510-509 m. pr. Kr. išvijo iš šalies.

Romos istorijos periodizacija

  • Karalių epocha (753 - 509 m. pr. Kr.);
  • Romos respublika (509 - 27 m. pr. Kr.);
    • Ankstyvoji (509 m. pr. Kr. - III a. pr. Kr.);
    • Vėlyvoji (III a. pr. Kr. - 27 m. pr. Kr.).
  • Romos imperija (27 m. pr. Kr. - 476 m.);
    • Principatas (27 m. pr. Kr. - 193 m.) - Augusto Oktaviano įvesta valdymo forma 27 m. pr. Kr. - 193 m., kai vienvaldis imperatorius buvo laikomas pirmuoju tarp senatorių.
    • Krizė (193 - 284 m.); priežastys:
      • Kareivių imperatoriai;
      • Barbarų genčių puldinėjimas;
      • Provincijų sukilimai;
      • Finansiniai sunkumai (didėja infliacija, auga maisto kainos, stinga sidabro, todėl į monetas įmaišoma vario).
    • Dominatas (imperatorius prilygina save dievui)(284 - 476 m.) - neribota monarchija, įvesta imperatoriaus Diokletiano

Romos imperijos žlugimas

  • Daugėja vergų - karo belaisvių;
  • Mažėja vidutinių ūkininkų;
  • Ilgi karai atitraukė ūkininkus nuo žemės ūkio;
  • Pilietiniai karai galutinai priartino monarchijos pergalę;
  • Mažėja legionierių, galinčių apsiginti savo jėgomis;
  • klajoklių spaudimas, niokojimas dėl „tautų kraustymosi“;
  • imperatorių despotizmas;
  • biurokratinė savivalė;
  • finansinė gyventojų priespauda.
This website uses cookies for visitor traffic analysis. By using the website, you agree with storing the cookies on your computer.More information
 
Jei nenurodyta kitaip, šio wiki turinys ginamas tokia licencija: CC Attribution-Noncommercial-Share Alike 4.0 International
Recent changes RSS feed Powered by PHP Valid XHTML 1.0 Valid CSS Driven by DokuWiki