Istorijos terminai

Terminai

Istorija - mokslas, tiriantis visuomenės raidą, žmonijos praeitį.
Istorijos mokslo objektas - žmonės ir visa tai ką jie mąstė, kalbėjo ir darė nuo pat jų atsiradimo.
Istorijos šaltiniai - visi objektai, kaip nors susiję su žmonių veikla, tai yra visa tai, kas gali liudyti žmonijos praeitį (daiktiniai, rašytiniai, vizualiniai, garsiniai, lingvistiniai, gamybiniai, folkloriniai, kalbiniai - pagal žmonijos veiklos aspektus)
Pirminiai istorijos šaltiniai - atsiradę toje praeityje, kurią jie aprašo, liudija; tokie šaltiniai yra tiesioginiai aprašomų įvykių ar ištisos epochos liudininkai
Antriniai istorijos šaltiniai - tarsi ataskaitos apie praeitį, sudarytos tu žmonių, kurie gyveno po aprašomų įvykių (jie parėmė informaciją iš kitų šaltinių, nebūtinai pirminių)
Geneologija - giminių, šeimų istorijos, kilmės tyrimas.
Heraldika - herbų, kaip istorijos šaltinių tyrimas
Sfragistika - antspaudų tyrimas
Archeologija - materialinės kultūros liekanų tyrimas.
Epocha - momentas nuo kurio skaičiuojamas laikas arba kurį atitinka kintami dydžiai.
Amžius - laiko tarpas - 100 metų.
Ledynmetis - atšalimo laikotarpis, kai didelę žemės dalį dengė ledynas.
Pleistocenas - priš 2 mln. metų prasidėjusi ledynmečių era, trukusi iki 10 -12 tūkst. metų pr. Kr.
Kolocenas - nuosaikus klimato tarpledynmetis (dabartis)
Homo sapiens sapiens - protingasis žmogus (kromanjonietis), atsiradęs 100 000 m. pr. Kr. ir iki mūsų dienų.
Homo erectus - stačiasis žmogus (pitekautropas/beždžionžmogis), prieš 1,5 mln. m. (ūgis 1,5 - 1,7 m)
Austrolopitekas - gyveno prieš 5(6) mln. m. Afrikoje (1,2 - 1,5 m)
Neandartalietis - prieš 150 000 - 40 000 m. ledynmečio laikotarpiu. Išnyko prieš 40 000 - 35 000 m.
Akmens amžius - priešistorė skiriama į šį laikotarpį ir šis skirstomas į paleolitą, mezolitą, neolitą.
Neolitas - naujasis akmens amžius. Prieš 10 000 m. Artimuosiuose Rytuose. Europoje plinta nuo VI tūkst. iki III tūkst. pabaigos. (auginami javai, kepama duona, gyvena sėsliai, darbo pasidalinimas, plėtojasi amatai, prekyba, ryškėja turtinė nelygybė)
Diferenciacija - vienodas visumos skaidymasis, skirstimas(is) į daugiariopas, skirtingas formas ir pakopas; skirtumų ryškėjimas, iškilimas.
Civilizacija - istorijos raida ir žmonijos kultūra; tautos brandumo lygis, kenkrečios kultūros lygis.
Civilizacijos požymiai - miestai, raštas, valdžia, monumentalioji architektura, valdžia (valstybė)
Pirmosios civilizacijos - upių civilizacijos Afrikoje ir Azijoje (Mesopotamijoje, Egipte, Indijoje, Kinijoje)
Derlingasis pusmėnulis - teritorija apėmusi dabartinių Egipto, Libano, Sirijos, Jordanijos, dalies Irako teritorijos.
Imperija - monarchija arba valstybė, susidariusi užgrobiant kaimyninių šalų teritorijas, valdo imperatorius.
Despotija - vienvaldystės forma: visa valstybės valdžia priklauso vienam asmeniui ir remiasi kariniu biurokratiniu aparatu.
Mesopotamija - (iš graikų kalbos „tarp upių“) civilizacija gyvavo 8 (ar daugiau) tūkst. metų. Suklestėjo šumerų, asirų, babiloniečių civilizacijos.
Zikuratas - šventyklos, kelių aukštų laiptuoto pavidalo statiniai ant kalvos.
Semitai - semitų kalbomis kalbančių senųjų/pirmųjų civiliazijų tautos (akadai, asirai, žydai…)
Irigacija - sausų žemių drėkinimas, laistymas, norint išauginti arba padidinti derlių.
Dantiraštis - šumerų raštas ant molinių lentelių meldų lazdelėmis. 3500 m. pr. Kr.

Asmenybės

Herodotas - pirmasis istorikas, „istorijos tėvas“. Graikų istorikas. Išgarsino veikalas „Istorija“ (graikų kovos su persais)
A. Toinbis - kapitaliniam dvylikos tomų veikale „Istorijos studijos“ pasistengė aprašyti visas civilizacijas (anglų istorikas)
Periklis - garsiausias Atėnų politikas, buvo įtakingiausias valstybės veikėjas Atėnuose. Jis mirė nuo maro Peloponeso karo metu, po kurio baigėsi Atėnų klestėjimo laikotarpis.
Sokratas - graikų filosofas, teigęs, kad žmogus - tai dora. Garsus savo posakiu: „Žinau, kad nieko nežinau“. Sokratas filosofavo apie žmonių gyvenimo tvarką. Išugdė žinomą filosofą Platoną.
Platonas - senovės graikų filosofas. Vienas didžiausių Vakarų mąstytojų. Atėnuose įkūrė mokyklą- akademiją, kuri veikė daugiau kaip 900 metų. Parašė 36 knygas. Garsiausia iš jų- „Respublika“. Iškėlė lyčių lygybės idėją.
Aristotelis - didžiausias senojo pasaulio filosofas ir mokslininkas. Pradėjo formaliosios logikos tyrimus, praturtino beveik kiekvieną filosofijos atšaką. Jo požiūris- kiekvienas žmogaus ir visuomenės gyvenimo aspektas gali būti tinkamas apmąstymui ir analizei; visatą valdo ne aklas atsitiktinumas, o racionalūs dėsniai; darydami išvadas, turime panaudoti ir empirinius stebėjimus ir loginį samprotavimą.Išliko 47 veikalai, senoviniai raštai jam priskiria apie 170 knygų.
Aleksandras Didysis - Makedonietis - garsiausias Senojo pasaulio užkariautojas, per 11 kariavimo metų nepralaimėjęs nė vieno mūšio; nepalenkiamas karo vadas, dramatiškiausia figūra istorijoje. Aleksandro užkariavimai buvo labai reikšmingi, suartino Graikijos bei Artimųjų Rytų civilizacijas ir praturtino abi kultūras. Kariaudamas įkųrė daugiau kaip 20 miestų. Garsiausias buvo Egipto Aleksandrija.
Spartakas - kilęs iš Trakijos. Parduotas į vergiją, pabėgo iš Kapujo gladiatorių mokyklos. Vadovavo garsiam sukilimui prieš romėnus ir pasiekė svarių pergalių, nors ir pralaimėjo sukilimą. Žuvo mūšyje.
Gajus Julijus Cezaris - garsus romėnų karo ir politikos vadas, oratorius ir rašytojas( „Galų karo užrašai“). 58-51 m.pr.Kr. užkariavo visą Galiją. Įvedė naują kalendorių.

Pirmieji miestai

Džarmas - vienas iš pirmųjų miestas buvo dabartiniam Irake. VII t. pr. Kr.
Jerichonas - Palestinoj. VI t. pr. Kr.
Čatal Chiujukas - Turkija VI t. pr Kr.

Epochos

 
* **Priešistorė** 4 mln. - IV tūkst. m. pr.Kr.
* **Senosios civilizacijos (senovė)** IV tūkst. m. pr.Kr. - 476 m.
* **Viduramžiai** 476 m. - 1453, 1492, 1517 m.
* **Naujieji laikai** 1453, 1492, 1517 m. - 1914 m. 
* **Naujausieji laikai** 1918 - dabartis.

Eros

Hebrajų era - nuo 3750 m. pr. Kr.
Musulmonų era - 622 m. po Kr. (islamo atsiradimas)
Graikų era - 766 m. pr. Kr. (olimpinių žaidynių pradžia)