KI ekonomikos ir klasterių principai

KI veikla susijusi ne su sektorių ar šakų raidos ekonomika, bet su ekonomikos klasterių plėtra.

Klasteris yra bendradarbiaujančių ir tarpusavio priklausomybės ryšiais susijusių įmonių ir institucijų interaktyvus vietinis tinklas. Tai erdvinis ir laikinis įmonių, organizacijų, bendruomenių, paslaugų tiekėjų, asocijuotų institucijų (universitetų, standartų ir prekybiniųasociacijų) tinklas, kurio elementai bendradarbiauja, konkuruoja, tačiau kurių veiklos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo kitų tinklo elementų sėkmės.

Sektoriai – kultūra, švietimas, ūkis arba ūkio šakos: sunkioji, lengvoji pramonė, šilumos ir dujų ūkis – visa tai yra ekonomikos linijinių sąveikų sritys. Jų tarpusavio ryšiai yra prognozuojami, o jų raida priklauso viena nuo kitos. Klasterinė ekonomika remiasi neprivalomais ryšiais, čia daug didesnis konkurencijos ir savitarpio rėmimo vaidmuo.

Galerija visados gali pakviesti teikti paslaugas vis kitą barą, o barai gali orientuotis į skirtingų KI vartotojus. Poilsio ir pasilinksminimo kompleksai yra netiesiogiai susiję su meninių kolektyvų komercine veikla, paslaugų sektoriaus plėtra, spartėjančia turizmo agentūrų veikla, kompetencijų ugdymu universitetuose.

KI ir klasterio sąveikos ypatumai

Vieno sėkmė susijusi su kito raida, tačiau bankrotas nepaliečia viso klasterio, o stimuliuoja sąveikų pergrupavimą. Tačiau visados išsiskiria tam tikra centrinė figūra, dažniausiai tai būna kūrybinių arba sporto industrijų veikla, tokia kaip universalūs laisvalaikio, kultūros ir sporto kompleksai (pavyzdžiui, „Siemens arena“ Vilniuje). Vieno didelio pramogų ir sporto komplekso veikla gali paskatinti daugelio kitų su šiuo kompleksu susijusių įstaigų, firmų plėtrą.

Klasteriams būdinga didesnė negu sektorių dinamika, tačiau klasterinės raidos suvokimas reikalauja atsisakyti įprastinio gyvenimo skirstymo į kultūros, socialinį, ūkio, kelių plėtros ir t. t. Laikiniems klasteriams priskirtinos didelės šventės, mugės, renginiai, kurie suteikia daug darbo ne tik menininkams, bet ir restoranams, viešbučiams, leidykloms, spaustuvėms, reklamos agentūroms. Šventinių renginių reguliarumas paverčia juos svarbia ekonomikos sritimi (Brazilijos karnavalai).

Ekonomikos klasterio požymiai

  • daugiapusė įstaigų, įmonių, bendrovių priklausomybė dėl erdvinių ir laikinių tiesioginių arba netiesioginių komercinių sąveikų;
  • tinklo elementai sąveikauja nereguliariu cikliniu arba nelinijiniu būdu, o tai lemia tinklo dinamiką;
  • kompleksiškumas: renginio efektas niekados nepriklauso tik nuo organizatorių ketinimų;
  • skirtingų veiklos sričių – kultūros, švietimo, sporto, ūkio – subjektų bendradarbiavimo neišvengiamybė;
  • geriausiai veikiančių klasterio įmonių personalui būdingos tarpdisciplininės, tarpverslinės kompetencijos;
  • tinklo institucijos gerai išmano viena kitos interesus ir specifiką, kuo didesni kooperacijos gebėjimai, tuo klasteris efektyvesnis;
  • mobilumas – institucijų ryšiai nėra tiesiogiai vienas nuo kito priklausomi, todėl veiklos krypčių pasiūla visados viršija tinklo institucijų galimybes.

KI klasterio ypatumai

KI klasterio pagrindas yra įmonė, asmenų grupė, institucija, kurios svarbiausia veikla yra kūryba viename iš KI sektorių.

  • jie gali būti sukuriami iš viršaus į apačią, organizuojant specialius projektus, arba iš apačios į viršų – atsižvelgiant į jau nusistovėjusias sąveikas, atvejus;
  • abu klasterių organizavimo principai lemia atskirties/įtraukties į klasterį dinamiką;
  • KI klasterių kūrimo tikslas – mažinti vietos įmonių susvetimėjimą, susipriešinimą, didinti jų kūrybinį bendradarbiavimą;
  • šiuo tikslu rengiami projektai iš viršaus į apačią bei tarpininkaujant trečiajai institucijai.
This website uses cookies for visitor traffic analysis. By using the website, you agree with storing the cookies on your computer.More information
 
Jei nenurodyta kitaip, šio wiki turinys ginamas tokia licencija: CC Attribution-Noncommercial-Share Alike 4.0 International
Recent changes RSS feed Powered by PHP Valid XHTML 1.0 Valid CSS Driven by DokuWiki