Kūrybinės industrijos (KI) – tai tokios veiklos, kurių pagrindas yra individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas, kurdamos intelektinę nuosavybę.2)
Šiai sričiai priskiriamos industrinės veiklos pagrindas yra kūryba.
Sričiai plačiai atstovauja kultūra, menas, bet tik tada, kai šios veiklos tiesiogiai arba netiesiogiai stimuliuoja industrijos raidą.
Tiesiogiai, kai institucija yra tam tikras kūrybinis „fabrikas“, pavyzdžiui, komercinės dizaino studijos ar madų ateljė. KI taip pat gali stimuliuoti nekomercinio profilio meno festivaliai, galerijos, kurios kitaip skatina būtinus komercinių KI raidai gebėjimus.
KI nereikia tapatinti su pramoninėmis industrijomis. Pramoninėje gamyboje taip pat pasireiškia žmogaus kūrybingumas, tačiau jį įprasta vadinti inovaciniu.
Inovacijos yra susijusios su atradimais, racionalizacija, kurie ne mažiau svarbūs negu kūrybinė veikla.
Pagaliau KI siekiama atskirti nuo meninės kultūrinės veiklos. Nuolatinė muziejų, bibliotekų veikla laikoma meninės kultūrinės veiklos dalimi, neatsižvelgiant į tai, ar šios institucijos yra pelningos, ar dotuojamos valstybės.
Kultūrinė veikla nebūtinai yra kūrybinė.
Šiaurės Rytų Anglijos rajone, kurio centru laikomas Newcastle’o miestas, iki 1990 metų vyravo angliakasybos ir laivų statybos pramonė. Prasidėjus M. Thatcher 10 reformoms, abi šios nepelningos, nekonkurencingos ir nuolatinėmis dotacijomis palaikomos pramonės sritys buvo iš dalies arba visai uždarytos.
Šios pramonės krizė buvo susieta su globaline recesija devintojo dešimtmečio pradžioje ir ekonominiu šių regionų nuosmukiu, prasidėjusiu apie 1990 metus ir ypač įsisiūbavusiu 1993 metais. Tada kilo nedarbas, prasidėjo jaunų žmonių išvykimo į Londoną ir kitus miestus banga.
1998–2004 metais šiame regione buvo pradėtos vystyti KI. Jos rėmėsi projektine veikla, ES ir vietiniais Britanijos fondais, bankų paskolomis. Buvo sukurti itin ambicingi projektai, kuriuos finansavo ne tik kultūros, bet ir ūkio plėtros fondai.
Remiantis KI plėtros programomis, prie Newcastle‘o prigludusiame Gatesheado miestelyje buvo pastatytas vienas moderniausių ir didžiausių Europoje šiuolaikinio meno centras „Baltic“, grandiozinė muzikiniams renginiams skirta arena „Sage“, o pačiame Newcastle’yje atidarytos menų mokyklos, keli didžiuliai pasilinksminimų kompleksai.
Atitinkamai buvo parengta aibė „minkštųjų“ meninės veiklos projektų, kurie užtikrino šių centrų veiklą, pritraukė daug ambicingų ir nebijančių vietinių „proletariškų“ ar „aukštuomenės“ stereotipų bei komercinės veiklos menininkų, muzikantų, dizainerių. Buvo pradėtos rengti įvairiausios šventės, festivaliai. Didžiulis dėmesys buvo skiriamas KI vadybininkams ruošti.
KI turi tik sąlyginį nuo autonomiškumą, palyginti su kitomis pramonės šakomis. Atsižvelgiant į tai, kad KI yra naujos, žiniomis pagrįstos ekonomikos dalis, jų augimas ir cikliškumas tiesiogiai priklauso nuo bendrų ekonominių ūkio plėtros rodiklių. Dažnai apie KI kalbama kaip apie labai svarbų ekonominį veiksnį, kuris padeda išgelbėti šalį nuo recesijos.
Verta pastebėti, kad tokiu atveju kalbama apie labai išsivysčiusias šalis: Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, JAV, Olandiją ir pan., o ne apie trečiojo pasaulio valstybes, kur mažas ekonominis išsivystymas nesuteikia galimybės atsiskleisti ir KI pelningumui. Jos tokiose šalyse išlieka tik prestižo veiksniu.