Veiklos požymiai

• kūrybingumas (spontaniškumas, nelinijiškumas);
• verslumas (gebėjimas adaptuoti KI veiklas rinkai);
• didelis meninių gebėjimų ir talentų spektras;
• autorinė (intelektinė) nuosavybė;
• gamybinis pakartojamumas (svarbus industriškumo požymis);
• komercinis arba visuomeninis paklausumas ir gebėjimas jį skatinti.

• reguliariai veikiančios (dizaino studijos, madų ateljė, reklamos kūrimo biurai, liaudies šokių ansambliai);
• ritmiškai veikiančios (renginius, šventes organizuojančios viešosios įstaigos);
• vieno sezono principu veikiančios (didelio renginio organizacinis komitetas).

• efektyviai veikia smulkiose ir vidutinėse įmonėse;
• paklūsta rinkos dėsniams ir kūrybinio naikinimo (nuolatinio atsinaujinimo) principui;
• itin imlus globalizacijos bei globalaus kaimo iššūkiams;
• tenkina šiuolaikinio fragmentuoto subjekto įvairovės poreikį;
• lengvai ritualizuojamas ir tampa švenčių bei kultūros, identiteto, ideologijos dalimi.

Kūrybinis naikinimas (angl. creative destructions) – sąvoka, kurią šiuolaikiniai ekonomistai, pradedant J. Shumpetteriu ir A. Groves, taiko apibūdindami šiuolaikinių įmonių raidą.

Globalus kaimas (angl. global village) – šiuolaikinė globalizacijos kritikų sąvoka, nurodanti, kad kiekviena šiuolaikinio pasaulio vietovė savitai suvokia ir naujai išplėtoja bendruosius globalizacijos produktus.

Taip elgiasi, pavyzdžiui, žurnalas „Cosmopolitan“.

Tradicinės pramonės cikliškumas tiesiogiai koreliuoja su, pavyzdžiui, reklamos agentūrų veiklos sėkme. Tačiau reklamos kilimas, o kartais ir smukimas gali būti gerokai ryškesnis.

Leidybinė veikla, skirtingai nei reklama, neturi didesnio svyravimo, tačiau ir šios veiklos pelningumas laikomas pakankamai mažu.

Išimtis yra rašytojos S. K. Rowling knygų serija apie Harį Poterį, kuri buvo labai sėkmingai integruota į kompleksines KI: kiną, žaislų gamybą, kompiuterinių ir internetinių žaidimų plėtrą, virtualius ir landšaftinius parkus ir t. t.

Tai tik dar kartą patvirtina, kad kūrybinių gebėjimų ir KI akumuliavimas dažnai tampa didelės komercinės sėkmės prielaida.

• Deramų statistinių rodiklių, apibūdinančių KI aprėptį ir veiklos parametrus, sistemos sukūrimas ir įteisinimas;
• Taikomieji tyrimai ir eksperimentiniai projektai, integruojantys meno bei kultūros medžiagą į tradicinės Lietuvos pramonės šakas (dizainas ir t.t.);
• Kultūros vartojimo bei šiuolaikinės vartojimo visuomenės procesų Lietuvoje tyrinėjimai;
• Kūrybinių industrijų darbuotojų socialinės aplinkos ir problemų (intelektinės ir autorinės teisės apsauga ir t.t.) tyrinėjimai bei rekomendacijos;
• Kūrybinių ir vietos bendruomenių bei meno pasaulių formavimosi procesai ir jų įtaka kūrybinės ekonomikos potencialo didinimui.
• Kūrybinio žmogiškojo kapitalo formavimas ir lavinimo sistemos tobulinimas.

KI eksporto vertė pasaulyje:

• 1996 metais - 227,5 milijardų dolerių
• 2005 metais - 424,4 milijardų dolerių

Augimas per 1996 – 2005 metų periodą kasmet apie 8,8 proc.

• KI įmonių grynojo pelno ir realizavimo pajamų dinamika
• Visose studijų pakopose studijuojančiųjų pagal meno studijų sritį dinamika

Sėkminga KI veikla:

• kuria naujus vartotojus,
• padeda įvesti į rinką originalius produktus,
• pritraukti nuolatinius turistų srautus,
• skatina paslaugų sektoriaus plėtrą,
• gebėjimų ir žinių ekonomiką,
• kūrybinių kompetencijų eksportą.

• Ribotas prieinamumas prie tam tikrų rinkų bei nekonkurencingo verslo praktikų, ypač audiovizualiniame sektoriuje;
• Marketingo kanalų bei distribucijos tinklų koncentracija keliose didžiosiose rinkose;
• Ribota finansinė regioninė parama kūrybinėms industrijoms;
• Didelė dalis pajamų iš autorių teisių, licencijų, marketingo bei distribucijos nepasiekia kūrėjų arba autorių besivystančiose šalyse. ⁶⁾

• Geografiniu - tai regionai ir šalys, kuriems būdinga didžiausia KI verslo koncentracija bei augimo potencialas: Kinija, Indija, Japonija, Europa (ES, Šveicarija ir Norvegija), JAV ir Australija;
• Struktūriniu, kurį sudaro svarbiausi KI segmentai, išskirti studijoje “The Economy of Culture in Europe” (2006), tai – dizainas, architektūra ir reklama.
• Ekonominiu – apimančiu KI verslo ekonominius rodiklius, tokius kaip; KI verslo įtaka BVP; KI verslo sukuriama pridetinė vertė ir įdarbinimo situacija; KI verslo apyvarta ir pan.