"e" ir "ia" rašymas

Remiamasi Algimanto Urbanavičiaus tinklapiu.

Balsė e rašoma linksniuojamųjų žodžių galūnėse, jei vardininko galūnė yra -ė:

1. ė linksniuotės daiktavardžių galūnėse: žole, žoles, žolei (nes žolė);
2. ė linksniuotės (moteriškosios giminės) būdvardžių galūnėse: medine, medines, medinei (nes medinė).

Šių žodžių galininko galūnėje rašoma raidė ę: žolę, medinę.

Veiksmažodžių, kurių būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo baigiasi ė, to laiko vienaskaitos antrojo asmens galūnė yra -ei: audė – audei, kėlė – kėlei, skalbė – skalbei, o pirmojo asmens – -iau: audžiau, kėliau, skalbiau.

e taip pat rašoma visų nuosakų bei laikų daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens formų gale: sukame, sukome, sukdavome, suksime, suktume, sukime, …

Lietuviškų žodžių šaknyse rašoma tik balsė e: metai, medis, teta, senas, geras, šeši, nešti, vesti. (Su ia rašomi tik kai kurie nelietuviškos kilmės žodžiai.)

Nelietuviškos kilmės žodžiuose su e rašoma dvibalsė eu: eufemizmas, leukocitai, Europa.

Balsė e rašoma lietuviškose priesagose:

• -elis (piršt-elis, žod-elis),
• -esnis (balt-esnis, sald-esnis),
• -esys (liūd-esys),
• -ena (žand-ena),
• -eklė (gelt-eklė),
• -ekšnis (šalt-ekšnis);

• -etas (vienetas, šešetas),
• -eri (penkeri),
• -eji (dveji),
• -sena (eisena),
• -mena (trupmena).

Balsė e rašoma visur kitur, kur rašybos negalima patikrinti:

1. įvardžių mane, tave, save galūnėse (šių įvardžių kilmininko galūnėse rašoma raidė ę: manęs, tavęs, savęs);
2. dviskiemenių galūnių pabaigoje, būtent - vietininko galūnėse: kelyje, pievoje, žolėje, turguje, laukuose, pievose, žolėse, baltame, baltoje, ir veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnėse: dirbame, dirbate;
3. nekaitomuose žodžiuose: ne, nes, bet, beje, bene, dviese, kadaise, savaime, drauge; palei, kolei, šiolei, dėlei.

Lietuviškų žodžių šaknyje rašoma iau (ne eu): šiaudas, kriaušė, šiaurė, kiauras, džiaugtis, liautis. Su ia rašomi kai kurie nelietuviškos kilmės žodžiai: aliarmas, girlianda, pliažas, Aliaska.

Linksniuojamųjų žodžių galūnėse ia rašoma, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi balsio e (tai yra – visų linksniuojamųjų žodžių galūnėse, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti prie ''e'' rašymo pirmo punkto):

kelias, keliai, dalia, dalias, šaliai, vaisiaus, staliai; žalias, žaliam, lygiam, žalia, žaliai, lygias; geriausias, geriausia, geriausiam; mediniam, mediniame, mediniai; geresniam, geresniame, geresniais; kuriam, kuriais, kurias; keturiais, keturias.

Su ia rašoma ir dukteriai, dukteria, nes su vardininko galūne -ė čia kaitaliojasi ne šių linksnių galūnės -iai, -ia, o prieš r esantis balsis e: dukt-ė, dukt-er-iai.

Veiksmažodžių galūnėse ia rašoma:

1. esamojo laiko trečiojo asmens gale: kelia, skalbia, verčia, audžia;
2. būtojo kartinio laiko ir tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens gale rašoma -iau: kėliau, skalbiau, verčiau, audžiau; kelčiau, ausčiau.

Pagal esamojo laiko trečiąjį asmenį rašomos iš jo sudarytos formos:

• daugiskaitos pirmasis ir antrasis asmuo: skalbia-me, skalbia-te,
• dalyviai: skalbia-ntis, skalbia-nti, skalbia-mas, skalbia-ma,
• padalyviai: skal-bia-nt, verčia-nt.
• būsimojo laiko dalyviai: skalbsiantis, skalbsianti, skalbsiančio, skalbsiančios.

Priesagose ia rašoma:

• -iausias (balč-iausias, saldž-iausias),
• -iauti, -iauja, -iavo (posėdž-iauti),
• -iava (baudž-iava);
• pagal -iava rašoma ir -liava (rink-liava);

Pagal šią taisyklę būdvardinių prieveiksmių gale rašoma -iai (soč-iai, saldž-iai);

• -iacija: transliacija, cirkuliacija;
• -iantas: spekuliantas, simuliantas;
• -iatorius: izoliatorius, ventiliatorius;
• -iaras, -iarus, -iarija: kapiliaras, populiarus, kanceliarija.