Remiamasi Algimanto Urbanavičiaus tinklapiu.
Žodžių šaknyje ir nekaitomuose žodžiuose balsės ir dvibalsės dažniausiai rašomos pagal tai, kaip garsas tariamas: namas
, rašo
, dėti
, kova
, kitas
, lygus
, lupo
, kūnas
; pas
, nė
, po
, tik
, ligi
, lyg
, su
; kaimas
, laukas
, leisti
, liepė
, zuikis
, juodas
.
Iš klausos rašomi ir tie balsiai ar dvibalsiai, kurie kaitaliojasi giminiškuose žodžiuose: lyti
, lijo
, lieti
, laistyti
; dužti
, dūžis
, daužti
; sverti
, svėrė
, sviro
, svyra
, svoris
, svaras
.
Svarbu skirti trumpuosius i
, u
ir ilguosius y
, ū
, kurie tarpusavyje kaitaliojasi:
gyti
– gijo
, būti
– buvo
;gyja
– gyjantis
, bet gijo
– išgijęs
;rišti
– ryšėti
, glusti
– glūdėti
; kuria
– kūrena
;gribšt
– grybšt
, trukt
– trūkt
;bristi
– brydė
, kišti
– kyšis
, mušti
– mūšis
;brido
– bridimas
, muša
– muštynės
;gilus
– gylis
.
Iš klausos rašomi daugelio priesagų balsiai ir dvibalsiai: rašalas
, degėsis
, draugija
, mokinys
, knygynas
, rašyba
, plaktukas
, ristūnas
; mergaitė
, vėjuotas
, paukštiena
.
Dažniausiai vartojamos priesagos turi šiuos balsius:
-alas
: rašalas
, kepalas
;-acija
: elektrifikacija
, informacija
;-elis
, -elė
: namelis
, eglelė
;-esnis
, -esnė
: geresnis
, geresnė
;-etas
: penketas
, keletas
;-ėsis
: degėsis
, griuvėsiai
;-ėlis
, -ėlė
: dobilėlis
, lelijėlė
, mergužėlė
; pavargėlis
, nedorėlis
;-imas
: bėgimas
, dainavimas
, pažymėjimas
;-inė
: gimtinė
, raštinė
;-iklis
: skaitiklis
, variklis
;-inys
: mokinys
, rašinys
;-ymas
: rašymas
, mokymas
;-ynas
: knygynas
, žodynas
, beržynas
;-yba
, -ybos
: rašyba
, varžybos
;-ukas
: pieštukas
, berniukas
;-umas
, -umai
: gerumas
, malonumai
;-uma
: visuma
, dykuma
;-tuvas
, -tuvė
: šautuvas
, šaldytuvas
, keptuvė
;-ūnas
: pirmūnas
, atėjūnas
.-elis
, -elė
dedamos prie dviskiemenių daiktavardžių kamieno: bernelis
, linelis
, eglelė
, giesmelė
, o priesagos -ėlis
, -ėlė
– prie daugiaskiemenių daiktavardžių kamieno: bernužėlis
, dobilėlis
, lelijėlė
.-ymas
turi daiktavardžiai, sudaryti iš veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi -yti
ir būtasis kartinis laikas neturi priesagos -ijo
: skaitymas
(skaityti
, skaitė
), laikymas
, mokymasis
, o priesagą -imas
– daiktavardžiai, sudaryti iš kitų veiksmažodžių: bėgimas
, piešimas
, skaičiavimas
, tylėjimas
, rijimas
(ryti
, rijo
), dalijimas
(dalyti
, dalijo
).
Iš klausos rašomi priešdėlių balsiai ir dvibalsiai: ateitis
, praeitis
, išeiti
, prieiti
, nulaužti
, protėviai
, apibėgti
, atiduoti
, apyrankė
, atatranka
, nuolaužos
, priegaidė
.
Su priešdėliu api-
rašomi veiksmažodžiai, kurių šaknis prasideda priebalsiais b
, p
, ir iš jų su priesagomis sudaryti daiktavardžiai: apibėgti, apibrėžti, apipilti, apiplauti, apibrėžimas, apipylimas, apiplyšėlis, apibrėžtis
.
Priešdėlis api-
taip pat gali būti prieš f
: apiforminti, apiforminimas
.
Su priešdėliu apy-
rašomi būdvardžiai ar iš jų sudaryti prieveiksmiai: apygeris, apyjuodis, apygeriai
, galūninės darybos daiktavardžiai ir daiktavardiniai prieveiksmiai: apytamsa, apygarda, apybraiža, apylinkė, apykaklė, apynasris, apyvaras, apyaušriais, apyvakariu
. Priešdėlis apy-
lieka ir šių daiktavardžių vediniuose: apybraižėlė, apysakaitė
.
Priešdėliniuose ir sudurtiniuose žodžiuose susidūrusios balsės (jos gali žymėti ir paprastą, ir dvibalsio garsą) rašomos abi:
nuima, pailgas, paupys, paakys, neaukštas, neužmiršo, apsiavė, prieauglis
;dviašis, baltaūsis, pirmaeilis, daugiaaukštis
.
Yra tik keletas žodžių, kur priešdėlių ne-, be-, te-
balsis tariant susilieja su šaknies balsiu, todėl juos rašome su viena balse: nesu
(ne + esu
), neina
(ne + eina
), nesti
(ne + esti
), nėra
(ne + yra
), nėjo
(ne + ėjo
), bėra
(be + yra
), tėra
(te + yra
).
Greta tariami du tarptautinių žodžių balsiai rašomi dviem raidėmis: aerozolis, baobabas, zoologija, vakuumas
.