Remiamasi Algimanto Urbanavičiaus tinklapiu.
Žodžių šaknyje ir nekaitomuose žodžiuose balsės ir dvibalsės dažniausiai rašomos pagal tai, kaip garsas tariamas: namas, rašo, dėti, kova, kitas, lygus, lupo, kūnas; pas, nė, po, tik, ligi, lyg, su; kaimas, laukas, leisti, liepė, zuikis, juodas.
Iš klausos rašomi ir tie balsiai ar dvibalsiai, kurie kaitaliojasi giminiškuose žodžiuose: lyti, lijo, lieti, laistyti; dužti, dūžis, daužti; sverti, svėrė, sviro, svyra, svoris, svaras.
Svarbu skirti trumpuosius i, u ir ilguosius y, ū, kurie tarpusavyje kaitaliojasi:
gyti – gijo, būti – buvo;gyja – gyjantis, bet gijo – išgijęs;rišti – ryšėti, glusti – glūdėti; kuria – kūrena;gribšt – grybšt, trukt – trūkt;bristi – brydė, kišti – kyšis, mušti – mūšis;brido – bridimas, muša – muštynės;gilus – gylis.
Iš klausos rašomi daugelio priesagų balsiai ir dvibalsiai: rašalas, degėsis, draugija, mokinys, knygynas, rašyba, plaktukas, ristūnas; mergaitė, vėjuotas, paukštiena.
Dažniausiai vartojamos priesagos turi šiuos balsius:
-alas: rašalas, kepalas;-acija: elektrifikacija, informacija;-elis, -elė: namelis, eglelė;-esnis, -esnė: geresnis, geresnė;-etas: penketas, keletas;-ėsis: degėsis, griuvėsiai;-ėlis, -ėlė: dobilėlis, lelijėlė, mergužėlė; pavargėlis, nedorėlis;-imas: bėgimas, dainavimas, pažymėjimas;-inė: gimtinė, raštinė;-iklis: skaitiklis, variklis;-inys: mokinys, rašinys;-ymas: rašymas, mokymas;-ynas: knygynas, žodynas, beržynas;-yba, -ybos: rašyba, varžybos;-ukas: pieštukas, berniukas;-umas, -umai: gerumas, malonumai;-uma: visuma, dykuma;-tuvas, -tuvė: šautuvas, šaldytuvas, keptuvė;-ūnas: pirmūnas, atėjūnas.-elis, -elė dedamos prie dviskiemenių daiktavardžių kamieno: bernelis, linelis, eglelė, giesmelė, o priesagos -ėlis, -ėlė – prie daugiaskiemenių daiktavardžių kamieno: bernužėlis, dobilėlis, lelijėlė.-ymas turi daiktavardžiai, sudaryti iš veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi -yti ir būtasis kartinis laikas neturi priesagos -ijo: skaitymas (skaityti, skaitė), laikymas, mokymasis, o priesagą -imas – daiktavardžiai, sudaryti iš kitų veiksmažodžių: bėgimas, piešimas, skaičiavimas, tylėjimas, rijimas (ryti, rijo), dalijimas (dalyti, dalijo).
Iš klausos rašomi priešdėlių balsiai ir dvibalsiai: ateitis, praeitis, išeiti, prieiti, nulaužti, protėviai, apibėgti, atiduoti, apyrankė, atatranka, nuolaužos, priegaidė.
Su priešdėliu api- rašomi veiksmažodžiai, kurių šaknis prasideda priebalsiais b, p, ir iš jų su priesagomis sudaryti daiktavardžiai: apibėgti, apibrėžti, apipilti, apiplauti, apibrėžimas, apipylimas, apiplyšėlis, apibrėžtis.
Priešdėlis api- taip pat gali būti prieš f: apiforminti, apiforminimas.
Su priešdėliu apy- rašomi būdvardžiai ar iš jų sudaryti prieveiksmiai: apygeris, apyjuodis, apygeriai, galūninės darybos daiktavardžiai ir daiktavardiniai prieveiksmiai: apytamsa, apygarda, apybraiža, apylinkė, apykaklė, apynasris, apyvaras, apyaušriais, apyvakariu. Priešdėlis apy- lieka ir šių daiktavardžių vediniuose: apybraižėlė, apysakaitė.
Priešdėliniuose ir sudurtiniuose žodžiuose susidūrusios balsės (jos gali žymėti ir paprastą, ir dvibalsio garsą) rašomos abi:
nuima, pailgas, paupys, paakys, neaukštas, neužmiršo, apsiavė, prieauglis;dviašis, baltaūsis, pirmaeilis, daugiaaukštis.
Yra tik keletas žodžių, kur priešdėlių ne-, be-, te- balsis tariant susilieja su šaknies balsiu, todėl juos rašome su viena balse: nesu (ne + esu), neina (ne + eina), nesti (ne + esti), nėra (ne + yra), nėjo (ne + ėjo), bėra (be + yra), tėra (te + yra).
Greta tariami du tarptautinių žodžių balsiai rašomi dviem raidėmis: aerozolis, baobabas, zoologija, vakuumas.