Keturvėjininkai

1921 m. pasirodė naujo tipo kūrinių keistais pavadinimais.
Jų bendraminčiai autoriai Binkis, Butkų Juzė, Šemerys, Petras Tarulis susibūrė į literatūrinę grupę.
Ši grupė 1922 m. išleidžia pirmąjį leidinį - „Keturių vėjų pranašą“.
Gretas papildė nauji nariai: Juozas Tysliava, Antanas Rimvydis, Juozas Žengė.
Be „Pranašo“ pasirodė dar trys „Keturių vėjų“ numeriai. Juose buvo:
- pašiepiamas visuomenės snaudulys, apėmęs lietuvių literatūrą;
- šaipomasi iš simbolistų;
- juokiamasi iš poetinio žodyno ir noro į kūrybą žiūrėti kaip į šventą aktą.
Daugiausia Keturvėjininkai rėmėsi futuristų idėjomis.

Futurizmas

XX a.pr. avangardistinio meno kryptis. Jos teorijoje raginama:

atmesti tradicijas ir praeities vertybes,
maištauti prieš nusistovėjusias gyvenimo normas ir etikos taisykles,
kurti naują pasaulio viziją, besiremenčią urbanizmu, technicizmu, dinamiškumu.