Kristijonas Donelaitis - vienas originaliausių Švietimo epochos Europos rašytojų, lietuvių literatūros klasikas.
Gimė 1714m. sausio 1d. Mažojoje Lietuvoje, Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės, laisvųjų valstiečių šeimoje. Apie 1731 m. įstojo į Karaliaučiaus Knypavos katedros mokyklą, kurią baigė 1736 m. 1736-1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740-1742 m. dirbo Stalupėnų mokykloje muzikos mokytoju ir choro vedėju, nuo 1742 m. mokyklos vedėju. Nuo 1743 m. iki mirties K. Donelaitis buvo Tolminkiemio kunigas.
Laisvalaikiu rašė eiles, komponavo muziką, dirbo barometrus, muzikos instrumentus, optinius prietaisus. Pirmieji du poeto gyvenimo Tolminkiemyje dešimtmečiai buvo nepalankūs jo kūrybiniam darbui. Atsidėti kūrybai trukdė įtempti santykiai su vietos valdžia; jį slėgė tautiškai mišrios (2/3 vokiečių, 1/3 lietuvių) parapijos administravimas, klebonijos ūkio reikalai. Kliudė ir septynerių metų karas (1756 - 1763), kuris 1756 m. tiesiogiai palietė Tolminkiemį.
Literatūrinį darbą K. Donelaitis pradėjo apie 1740-1743 m. Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu. Pagrindinį savo kūrinį „Metus“ K.Donelaitis rašė 1765 - 1775 m. Pats K.Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K.Donelaičio raštų leidėjas buvo L. Rėza („Metus“ jis paskelbė 1818, pasakėčias 1824). Rašė eilėraščius ir vokiečių kalba.
Mirė 1780 m. lapkričio 18d. Tolminkiemyje, palaidotas bažnyčioje.
Iš mokytojos Dalės tinklapio, tas pats tekstas - LMS IC tinklapyje