Medžiaga nurašyta iš sąsiuvinio, ją padiktavo mokytoja; Creative Commons turbūt nepritaikoma.
Tomas per pirmąjį semestrą iš matematikos gavo šiuos pažymius:
7; 10; 6; 8; 9; 8; 10; 9; 10; 8.
Nagrinėjama objektų arba individų aibė statistikoje vadinama populiacija arba generaline aibe.
Pavyzdyje generalinė aibė būtų visi Tomo gauti pažymiai iš visų dalykų (ne tik matematikos).
Daugiau: http://lt.wikipedia.org/wiki/Generalin%C4%97_aib%C4%97
Iš populiacijos (generalinės aibės) tyrimui atrinktų asmenų arba objektų grupė vadinama imtimi.
Pavyzdyje imtis būtų Tomo matematikos pažymiai.
Imties elementų skaičius vadinamas imties didumu ir žymimas n:
Pavyzdyje n = 10.
x1 = 7; x2 = 10; x3 = 6; …; x10 = 8
Visus statistinius duomenis lengva apdoroti, jeigu jie išdėstyti eilės tvarka. Duomenis surašę didėjimo tvarka gausime sutvarkytą imtį, kuri vadinama variacine imties eilute.
Pavyzdžio variacinė imties eilutė: 6; 7; 8; 8; 8; 9; 9; 10; 10; 10.
Dažnių lentelės pirmoje eilutėje surašome skirtingas variacinės eilutės reikšmes xk, o antroje - kiek kartų ši reikšmė pasikartoja. Skaičius, rodantis kiek kartų elementas pasikartoja, vadinamas to elemento dažniu ir žymimas fk.
kas yra imties skirstinys?
xk | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
|---|---|---|---|---|---|
fk | 1 | 1 | 3 | 2 | 3 |
Elemento dažnio fk santykis su imties elementų skaičiumi (imties didumu) vadinamas santykiniu dažniu ir žymimas arba
.
| | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
|---|---|---|---|---|---|
| | 1 | 1 | 3 | 2 | 3 |
| | 10% | 10% | 30% | 20% | 30% |
Duomenys pateikiami grafiškai diagramomis.
diagramų pavyzdžiai.
Taškinė diagrama - ją sudaro taškai, žymintys duomenų dažnių reikšmes.
Linijinė diagrama - tai laužtė, gauta taškinės diagramos taškus sujungus atkarpomis.
Stulpelinė diagrama - bet kuri iš stačiakampių stulpelių sudaryta diagrama
Histograma - tai stulpelinė diagrama, sudaryta iš besiliečiančių stačiakampių, kurių aukščiai lygūs dažniams (dažniausiai - santykiniams), o duomenų reikšmės yra stačiakampio pločių vidurio taškai.
Skritulinė diagrama - skritulys, padalintas į išpjovas, kurių plotas proporcingas duomenų dažniams, išreikštiems procentais.
Skaitinės charakteristikos - tai yra kurią nors imties savybę nusakantys skaičiai.
Kokybinius duomenis nusako tik moda. Imties reikšmė(-s), kurios dažnis (santykinis dažnis) didžiausias, vadinamas imties moda ir žymimas M0.
Pavyzdyje M0 = 8 ir M0 = 10.
Modos nėra, kai visi dažniai vienodi.
Imties vidurkis (aritmetinis vidurkis) - skaičius, vidutiniškai artimiausias visiems duomenims ir žymimas .
Mediana - vidurinė duomenų, surašytų didėjimo tvarka, reikšmė, žymima Md. Kai duomenų skaičius yra nelyginis, mediana lygi vidurinio dėmens reikšmei. Kai lyginis - dviejų vidurinių duomenų reikšmių sumos pusei.
Pavyzdyje
Plotis - skaičius, nurodantis, kokio ilgio intervale išsibarstę duomenys. Jis lygus didžiausios ir mažiausios duomenų reikšmių skirtumui ir žymimas r.
Pavyzdyje
Imties centru vadinamas didžiausios ir mažiausios imties reikšmių aritmetinis vidurkis ir žymimas c.
Pavyzdyje
Standartinis kvadratinis nuokrypis - skaičius, rodantis duomenų sklaidą apie vidurkį ir žymimas s.
- imties dispersija, t.y. duomenų skirtumų nuo imties vidurkio kvadratų suma, padalinta iš
n-1.
kuo jos skiriasi? Kodėl http://devcenter.linija.org/mathematics/zinyn/index.php?s=20 formulės kitokios?
Skiriasi: nagrinėdami imtis statistikai nustatė, kad pakeitus vardiklį n į n-1, gaunamas geresnių savybių turintis imties duomenų išsisklaidymo matas.
Pavyzdyje:
skaičiavimai gali būti neteisingi.
Informacija nurašyta iš vadovėlio, Creative Commons licencija nėra taikoma.
Jei matuojant du atrinktųjų objektų požymius x ir y gauti duomenys:
x1, x2, …, xny1, y2, …, ynn > 1…tai šių požymių koreliacijos koeficientu vadiname skaičių
Čia: