Istorijos mokslas

Istorijos šaltiniai

archeologija - materialinių kultūros liekanų tyrinėjimas
archeografija - seniausių rašytinų šaltinių aprašymas ir publikavimas
geneologija - tiria šeimos giminės istoriją
numizmatika - monetų tyrimas
heraldika - tiria herbus
filatelija - tiria pašto ženklus
sfragistika - tiria antspaudus
etnografija - tautų ir kitų etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros tradicijų tyrimas
bibliografija - spaudinių registravimas, siteminis informavimas apie juos
chronologija - istorinių įvykių ir dokumentų datų nustatymas
diplomatika - istorinių dokumentų amžiaus, turinio, formos ir patikimumo tyrimas
epigrafija - įrašų ant akmens, molio, metalo tyrimas
istoriografija - istorijos mokslo raidos tyrimas
metrologija - matavimo vienetų tyrimas
poliografija - senovinių rankraščių, jų išvaizdos, šrifto rūšies, rašymo priemonių tyrimas
šaltinotyra - istorinių šaltinių atsiradimo pobūdžio, autentiškumo, patikimumo, šių šaltinių rušių ir turinio specifikos tyrimas
istorinė geografija istorinės praeities geografijos tyrimas

Herodotas - istorijos pradininkas (tėvas), 5 a. pr. Kr. parašė graikų-persų karų istoriją
Kornelijus Tacitas - 98 m. po Kr. veikale „Germanija“ pirmąkart paminėjo aisčius
Aurelijus Augustikas, į istoriją žiūrėjęs kaip į Dievo valios pasireiškimą
Volteras ir Šarlis Monteskjė - 18 a. švietėjai
Karlas Marksas, 19 a. sakęs, kad istorija yra klasių kova ir žmonių visuomenę valdo materialūs dalykai
Arnoldas Toinbis, 20 a. aprašęs visas civilizacijas
Daukantas - parašė pirmąją Lietuvos istoriją
Hegelis - istorija esanti proto ir laisvės pažanga laike
Leopoldas fon Rankė „taip, kaip iš tikrųjų vyko“ šis istorikas manė, kad praeities šaltiniai gali patys daug ką pasakyti

Pavyzdys: XIII a. - nuo 1201 m. iki 1300 m.