Lietuvių tautinis atgimimas

Lietuvių tautinis atgimimas - tai 19 a. - 20 a. pr. vykęs visuomeninis, kultūrinis, politinis judėjimas, siekiant atgaivinti tautiškumą ir valstybingumą.

19 a. pirmieji trys dešimtmečiai įvardijami lituanistiniu kultūriniu sąjūdžiu.

Abiejų Tautų Respublika (ATR)

  • Sukurta Liublino unija (1569 m.)
  • Padalijimai:
    1. 1772 m. - dalinosi Rusija, Prūsija ir Austrija
    2. 1793 m. - dalinosi Rusija ir Prūsija
    3. 1795 m. - dalinosi Rusija, Prūsija ir Austrija; ATR nebeliko
  • Pasipriešinimo padalijimams nebuvo.

Svarbesni įvykiai

  • S. Daukantas išleido „Lietuvos istoriją“ (1822 m.)
  • D. Poška įkūrė pirmąjį senienų muziejų
  • S. Stanevičius išleido (pirmąjį?) lietuvių liaudies dainų rinkinį
  • Įkurtas Vilniaus Universitetas (1579 m.)

Sąvokos

  • baudžiava - visuomeniniai santykiai, kai valstiečiai yra priklausomi nuo žemės savininko ir už naudojimąsi žeme turi atlikti įvairias prievoles:
    • atlikti lažą - darbą dvarininko ūkyje
    • mokėti činšą - mokestį pinigais
  • feodalizmas - ekonominė sankloda, paremta baudžiauninkų darbu, kurie atlikinėja feodalui prievoles už naudojimąsi žeme
  • kapitalizmas - ekonominė sankloda, paremta privatine nuosavybe (veikia rinkos ekonomika)

Dar žr. Viduramžiai, feodalizmas

Sukilimai

1794 m. sukilimas

Vadai

  • T. Kosciuška
  • J. Jasinskis

Tikslai

  • bandymas gelbėti žlungančią Abiejų Tautų Respubliką

Pasekmės

  • žiauriai numalšintas
  • padalinta Abiejų Tautų Respublika (trečiasis padalijimas)

1830 - 1831 m. sukilimas

  • Kyla Raseiniuose.
  • Pralaimėtas.
  • Sukilimo metu vadovavo Nikolajus I-asis.

Tikslai

  • išsivaduoti iš Rusijos imperijos
  • atkurti Abiejų Tautų Respubliką
  • panaikinti baudžiavą (gauti nuosavos žemės ir asmeninę laisvę)
  • bajorai siekė susigrąžinti žemes ir politines teises

Priežastys

  • revoliuciniai įvykiai, prasidėję Europoje (Nyderlanduose ir Belgijoje)
  • nepasitenkinimas caro vykdyta politika

Etapai

  • 1831 m. kovas - birželis
  • 1831 m. birželis - rugsėjis
    • kovojo lenkų reguliarioji kariuomenė
    • vadai: A. Gelgaudas, D. Chlopovskis
    • įvyko Panerių kautynės, kuriose dalyvavo E. Pleterytė (sukilimo Žana d'Ark)

Pralaimėjimo priežastys

  • nebuvo tinkamai pasiruošta
  • nebuvo vieningo vadovavimo
  • prastai apginkluoti sukilėliai kovojo prieš profesionalią ir gerai paruoštą caro kariuomenę
  • sukilime dalyvavo mažai valstiečių
  • po pirmųjų sukilimo nesėkmių „atsimetė“ bajorai

Pasekmės

  • panaikinta autonomija Lenkijai
  • uždarytas Varšuvos Universitetas
  • uždarytas Vilniaus Universitetas (1832 m.)
  • 1840 m. sustabdytas Lietuvos trečiasis statutas, įvesti rusiški įstatymai, buvusioje LDK pradėta taikyti lenkų pradų naikinimo programa, kurios tikslas - atskirti lietuvius nuo lenkų įtakos
  • gyventojams uždėta kontribucija
  • konfiskuoti sukilėlių dvarai, dalis ištremti į Sibirą arba atiduoti į rekrūtus
  • uždaryta daug bažnyčių bei vienuolynų

Reikšmė

  • sužlugdė caro kariuomenės įsiveržimą į Belgiją
  • brandino tautinę savimonę
  • paskatino kovą su carizmu dėl tautinio ir socialinio išsivadavimo

1863 - 1864 m. sukilimas

Tikslas

  • išsivaduoti iš priespaudos
  • atkurti Abiejų Tautų Respubliką (vėl? kiek galima?)
  • pagerinti baudžiavos panaikinimo sąlygas

Kovų vadai

  • Sierakauskas
  • Kalinauskas
  • Mackevičius

Muravjovas

  • buvo caro generolas
  • pakeitė ankstesnį Lietuvos generalgubernatorių
  • buvo labai žiaurus, kardavo sukilėlius, todėl pramintas „Koriku“

Padariniai

  • įvestas spaudos draudimas (1864 - 1904 m.)
  • uždarytos lietuviškos mokyklos
  • dar labiau suvaržyta katalikų bažnyčios veikla
  • inteligentijai buvo uždrausta dirbti Lietuvoje (išskyrus dvasininkus ir gydytojus)
  • buvo uždėtos kontribucijos dvarininkams
  • prasideda rusifikacija, oficialiai pavadinta „Rusiškų pradų atkūrimo programa“

Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje

  • įteisinta 1557 m. Valakų reformos pagrindu.
  • panaikinta paskelbus Aleksandro II-ojo manifestą apie baudžiavos panaikinimą, kuris susidėjo iš:
    • bendrųjų nuostatų, taikomų Rusijos gyventojams
    • vietinių nuostatų, taikomų užimtoms žemėms, pvz. Lietuvai

Kodėl panaikinta

  • didelis Rusijos ekonominis nuosmukis (kol Rusijoje buvo baudžiava, likusioje Europoje jau vyko pramonės perversmas; Rusijoje pramonės nebuvo)
  • nesėkmė Krymo kare
  • valstiečių bruzdėjimai

Sąlygos

  • suteikta asmens laisvė - ex-baudžiauninkas galėjo rinktis veiklą, disponuoti turtu, turėjo kilnojimosi teisę
  • dviems metams išliko lažas
  • žemė liko dvarininko nuosavybe
  • bežemiai valstiečiai gavo žemės
  • Užnemunės valstiečiai gavo žemės be išpirkos, bet turėjo mokėti didelius žemės mokesčius (skirtumas turbūt dėl to, kad Užnemunė priklausė autonominei Lenkijos karalystei o ten galiojo Napoleono kodeksas ivestas 1807 kai dar buvo Varsuvos karalyste)
  • valstiečiai galėdavo išsipirkti žemės tik dvarininkui sutikus

Reikšmė

  • pagyvina kapitalistinių santykių raidą
  • valstiečiai lieka nepatenkinti (žr. trečiąjį sukilimą)
This website uses cookies for visitor traffic analysis. By using the website, you agree with storing the cookies on your computer.More information
 
Jei nenurodyta kitaip, šio wiki turinys ginamas tokia licencija: CC Attribution-Noncommercial-Share Alike 4.0 International
Recent changes RSS feed Powered by PHP Valid XHTML 1.0 Valid CSS Driven by DokuWiki