Rusinimo politika ir pasipriešinimas jai

Rusinimo politika prasidėjo po 1863 - 1864 m. sukilimo. Buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis, t.y. rusiška kirilica arba graždanka buvo galima rašyti.

Taip pat buvo apribota katalikų bažnyčios veikla. Tai išėjo į naudą, nes šis apribojimas priartino bažnyčią prie liaudies (prieš tai bažnyčia turėjo daug žemės, kuri po to buvo sekuliarizuota ir išdalinta valstiečiams).

Į rusiškas mokyklas lietuviai ėjo nelabai dažnai, bet vis tik ėjo.

• reikėjo išsilavinimo
• turėjus išsilavinimą trečdaliu sutrumpėdavo tarnyba kariuomenėje ==== Kodėl nedaug lietuvių lankė mokyklas ==== * jos buvo retos * mokymosi laikotarpis sutapo su svarbiausiais ūkio darbais ===== Slaptosios mokyklos ===== Slaptosios mokyklos dar buvo vadinamos daraktorinėmis mokyklomis, o jų mokytojas buvo vadinamas daraktoriumi. Jos buvo dviejų (trijų) tipų: * kilnojamosios - jas steigė kunigai * pastovios * buvo mokoma namuose (vadinamosios mamos mokyklos) Mokyklų dėka tuo laikotarpiu apie pusė gyventojų mokėjo skaityti. ===== Asmenybės ===== * Motiejus Valančius * J. Bielinis - žymiausias knygnešys ===== Inteligentijos skilimas ir laikraščiai ===== 19 a. devintame dešimtmetyje inteligentija suskilo į dvi dalis: klerikalinę konservatyviąją srovę ir pasaulietinę liberaliąją srovę. ==== Klerikalinė konservatyvioji srovė ==== Klerikalinę konservatyviąją srovę sudarė dvasininkai. Jie leido šiuos leidinius: * „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ * „Tėvynės sargas“ ==== Pasaulietinė liberalioji srovė ==== Pasaulietinę liberaliąją srovę sudarė pasauliečiai (t.y. ne dvasininkai). Jie leido šiuos leidinius: * „Aušra“ (1883 - 1886 m.) - leido J. Basanavičius, J. Šliūpas * „Varpas“ (1889 - 1905 m.) ir jo priedas „Ūkininkas“ - leido V. Kudirka ===== Spaustuvės ===== Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Karaliaučiaus srityje (Prūsijoje). Pagrindiniai miestai: * Ragainė * Bitėnai ===== Asmenybės ===== * Simonas Daukantas - Lietuvos istorikas (parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“), rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. * Motiejus Valančius - rašytojas, vyskupas, istorikas, blaivybės draugijos įkūrėjas * Jonas Basanavičius - vienas iš „Aušros“ autorių, lietuvių visuomenės veikėjas, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas ir dar „daugelio vietų žmogus“ * Vincas Kudirka** - lietuvių prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos Respublikos himno autorius.