Tikimybės

:!: Medžiaga nurašyta iš sąsiuvinio, ją padiktavo mokytoja, todėl tikslus autorius neaiškus; Creative Commons turbūt netaikoma.

Taip pat žr. Kombinatorika

Sprendimo planas

  1. Užrašoma formulė P(A) = m/n
  2. n - visų galimų įvykių skaičius
  3. A - suformuluojamas palankus įvykis
  4. Nupiešiamas vienas palankus įvykis (arba išrašomos visos baigtys) ir juo naudojantis atliekami skaičiavimai
  5. m - palankių įvykiui A įvykių skaičius
  6. P(A) apskaičiavimas (iki nesuprastinamos trupmenos), patikrinama ar 0 ≤ P(A) ≤ 1

Patarimai

  • Kartais uždavinį lengviau spręsti jo įvykį pakeitus priešingu ir gautą tikimybę atėmus iš vieneto. Paprastai tokio įvykio apibrėžime būna žodžiai „nors vienas“/„bent vienas“.

Tikimybių savybės

  • 0 ≤ P(A) ≤ 1
  • Negalimas įvykis - įvykis, kuris negali įvykti
    • P(negalimo įvykio) = 0
  • Būtinas įvykis - įvykis, kuriam palankios visos baigtys
    • P(būtino įvykio) = 1
  • P(A) + P(overline{A}) = 1
    • A - įvykis
    • overline{A} - įvykiui A priešingas įvykis

Nesutaikomi įvykiai

Nesutaikomi įvykiai - tai įvykiai, kurie atliekant negali įvykti visi kartu.

Žymimi P(A arba B) = P(A + B) = P(A ∪ B) = P(A) + P(B)

Pirmas pavyzdys

Ant kortelių po vieną užrašyti skaičiai nuo 1 iki 20. Atsitiktinai traukiama kortelė. Kokia tikimybė, kad ant kortelės užrašytas skaičius yra 4 kartotinis arba 7 kartotinis?

Pirmas būdas

  • m = 20
  • A - ištrauktas skaičius yra 4 kartotinis arba 7 kartotinis
  • n = 7
  • P(A) = 7/20

Antras būdas

  • m = 20
  • A - ištrauktas skaičius dalijasi iš 4 (yra 4 kartotinis)
  • B - ištrauktas skaičius dalijasi iš 7 (yra 7 kartotinis)
  • Įvykiai A ir B yra nesutaikomi, nes tarp duotų skaičių nėra tokio, kuris dalijasi ir iš 4, ir iš 7.
  • P(A) = 5/20
  • P(B)  =2/20
  • P(A arba B) = P(A + B) = P(A ∪ B) = P(A) + P(B) = 5/20 + 2/20 = 7/20

Antras pavyzdys

Iš 20 devintokų, 15 dešimtokų ir 25 vienuoliktokų renkamas vienas komendantas. Kokia tikimybė, kad komendantu išrinktas dešimtokas arba vienuoliktokas?

Pirmas būdas

  • n = 20 + 15 + 25 = 60
  • A - komendantu išrinktas dešimtokas arba vienuoliktokas
  • D arba V; m = 15 + 25 = 40
  • P(A) = 40/60 = 2/3

Antras būdas

  • n = 20 + 15 + 25 = 60
  • A - komendantu išrinktas dešimtokas
  • B - komendantu išrinktas vienuoliktokas
  • Įvykiai A ir B nesutaikomi.
  • P(A) = 15/60
  • P(B) = 25/60
  • P(A arba B) = P(A) + P(B) = 40/60 = 2/3

Nepriklausomi įvykiai

Nepriklausomi įvykiai yra tokie įvykiai, kai vieno jų įvykimui neturi įtakos kito įvykio įvykimas.

Žymimi P(A ir B) = P(A * B) = P(A) * P(B)

Pirmas pavyzdys

Dviejose dėžėse yra vienodo dydžio skirtingų spalvų rutuliai. Pirmoje dėžėje yra 5 raudoni rutuliai ir 7 balti rutuliai. Antroje dėžėje yra 8 raudoni rutuliai ir 12 baltų rutulių. Iš abiejų dėžių traukiama po vieną rutulį. Kokia tikimybė, kad abu rutuliai bus raudoni?

Sprendimas

  • A - iš pirmos dėžės ištrauktas rutulys yra raudonas
  • B - iš antros dėžės ištrauktas rutulys yra raudonas
  • Įvykiai A ir B yra nepriklausomi.
  • P(A) = 5/12
  • P(B) = 2/5
  • P(A ir B) = P(A * B) = P(A) * P(B) = (5/12) * (2/5) = 1/6

Antras pavyzdys

Ignas moka 10 iš 15 matematikos klausimų ir 15 iš 20 fizikos klausimų. Kokia tikimybė, kad jis išlaikys abu egzaminus? Ignas egzamino metu traukia vieną bilietą, kuriame įrašytas klausimas; jis į jį gali atsakyti (taip išlaikydamas egzaminą) arba ne.

Sprendimas

  • A - Ignas išlaikys matematiką
  • B - Ignas išlaikys fiziką
  • P(A) = 10/15
  • P(B) = 15/20
  • P(A ir B) = P(A) * P(B) = 10*15/15*20 = 150/300 = 1/2
This website uses cookies for visitor traffic analysis. By using the website, you agree with storing the cookies on your computer.More information
 
Jei nenurodyta kitaip, šio wiki turinys ginamas tokia licencija: CC Attribution-Noncommercial-Share Alike 4.0 International
Recent changes RSS feed Powered by PHP Valid XHTML 1.0 Valid CSS Driven by DokuWiki