Pirmasis pasaulinis karas

Dar žr. Paryžiaus taikos konferencija, Rusija Pirmojo pasaulinio karo metais, Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metais

Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914 m. rugpjūčio 1 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga yra ir Naujųjų laikų pabaiga.

• imperialistinis - grobikiškas karas
• totalinis - sumobilizuota 70 mln. žmonių, pertvarkyta pramonė ir žemės ūkis, panaudota nauja technika

• imperializmas
• nacionalizmas (militaristinis nacionalizmas)
• karinių blokų susikūrimas (Antantė ir Trilypė sąjunga)
• agresyvi didžiųjų valstybių užsienio politika
• ginklavimosi varžybos
• padidėjęs valstybių ekonominės raidos netolygumas

Sakoma, kad pirmas pasaulinis karas įvyko dėl sugedusių telegrafų, kadangi vėlavo apie puolimą ir gasdinimus priešų pusėn keliavusios žinutės…

JAV sugebėjo teikti tuo metu pigiausias prekes, nes turėjo:

• žaliavų
• žemės
• daug imigrantų, t.y. darbo jėgos
• panaikintą vergiją (po Pilietinio karo)

XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Europa pasidalijo į du priešiškus blokus.

Karinių blokų susikūrimą inicijuoja Vokietija. Pagrindinis abiejų karinių blokų narių įsipareigojimas - nesudarinėti separatinių taikos sutarčių.

Susikūrė pirmoji, t.y. anksčiau už Antantę. Priežastys:

• dar 1873 m., norėdamas sustiprinti Vokietijos imperijos pozicijas Europoje, Bismarkas siekia izoliuoti Prancūziją, dėl to minėtais metais buvo sudaryta Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos susitarimas.
• 1875 m. kilo pavojus, kad kils karas tarp Vokietiojos ir Prancūzijos, nes vokiečiai siekė galutinai sutriuškinti Prancūziją. Su tuo labai jau nesutiko Rusija ir D. Britanija. Karas nekilo, bet šie nesutarimai liko opiausia XX a. problema.
• labai sustiprėjo prieštaravimai dėl įsigalėjimo Balkanuose - labai jau norėjo Rusija, D.Britanija ir Austrija ten užimti teritorijas.
• Po Berlyne įvykusio kongreso paaiškėjo, kad Rusija linksta į sąjungą su Prancūzija. Todėl Vokietija nutarė remti Austriją-Vengriją ir 1879 m. sudarė su ja sąjungą.

1882 m. prie šių dviejų valstybių prisijungia Italija ir taip ši sąjunga gauna Trilypės sąjungos pavadinimą.

Jų įsipareigojimai - teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, jei vieną iš jų užpultų priešininkės (Prancūzija ar Rusija), arba laikytis neutraliteto, jei kuriai iš jų tektų kovoti su kita valstybe.

© Janina Varnienė „Trumpas istorijos kursas“

Narės: Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija (kuri vėliau perstojo į Antantę); vėliau prisijungė Rumunija, Osmanų imperija ir Bulgarija.

Susidarius Trilypei sąjungai, Rusija ir Prancūzija 1891-1893 m. sudarė sąjungą ir įsipareigojo kartu kovoti su Vokietija ir Austrija-Vengrija, jei šios užpultų vieną iš jų.

D. Britanija laikėsi „sėkmingos izoliacijos“ principo. Ji nesidėjo nei prie vienos, nei prie kitos sąjungos, nes valstybių prieštaravimus stengėsi panaudoti savo interesams. Tačiau vėlesni įvykiai, ypač Vokietijos kėsinimasis į kolonijas, privertė ją ieškoti sąjungininkų.

1904 m. ji pasirašė sutartį su Prancūzija, ir tik 1907m. su Rusija - taip ir susikuria Antantės sąjunga. Ji tampa tarsi atsvara Trilypei sąjungai.

© Janina Varnienė „Trumpas istorijos kursas“

Narės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija; vėliau prisijungė Italija, Serbija, Rumunija, Japonija ir JAV.

1914 m. 06 28 Sarajeve nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Francas Ferdinandas. Apie jį plačiau http://lt.wikipedia.org/wiki/Pranci%C5%A1kus_Ferdinandas

Pradžia (1914 08 01) - Vokietija paskelbia karą Rusijai; 1914 08 03 (po trijų dienų) Vokietija užpuola Prancūziją (per Liuksemburgą).

• Vakarų frontas (Didžioji Britanija ir Prancūzija prieš Vokietiją)
• Rytų frontas (Rusija prieš Vokietiją ir Austriją-Vengriją)

• Alpių
• Balkanų

• Rugpjūčio 03-04 d. Vokietija užima Belgiją ir Liuksemburgą, puldama Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pajėgas juda link Paryžiaus;
• Vokietijos puolimas prie Marnos buvo sustabdytas, nes įstojo Rusija.

• Rusija puola Vokietiją, užima dalį Rytprūsių;
• Rusija priverčia Vokietiją kariauti dviem frontais;
• Rusija įsiveržia į Austrijos-Vengrijos teritoriją ir užima Galiciją.

• Į Trilypės sąjungos pusę stoja Osmanų imperija (Turkija)
• Antantės pusėn stoja Japonija

• Mūšiai Prancūzijos teritorijoje, pagrindinis - Ipro;
• Vokietija panaudoja chloro dujas (pirmą kartą karų istorijoje).

• Vokietija išstumia Rusiją iš Rytprūsių (kuriuos Rusija užėmė 1914 m., žr. viršuj);
• Rudenį Vokietija okupuoja Lietuvą ir ją laikys okupuotą iki 1918 m. pab.)
• Austrija-Vengrija išstumia Rusiją iš Galicijos (kurią užėmė 1914 m., žr. viršuj).

• Italija įstoja į Antantės sąjungą (pabėgo nuo Trilypės sąjungos)
• Bulgarija paremia Vokietiją
• Susidaro centrinių valstybių blokas

• Pozicinis karas Prancūzijos teritorijoje (iškasta apie 700 km apkasų);
• Jūrų mūšis prie Jutlandijos;
• Verdeno kautynės (kiekviena pusė turėjo po 300 000 aukų);
• Somos mūšis, kuriame pirmą kartą panaudoti tankai (Didžiosios Britanijos).

• Tęsiasi pozicinis karas;
• Vokietijos povandeninis karas.

• Rusijoje įvyksta Vasario ir Spalio Revoliucijos;
• Bolševikams atėjus į valdžią pradedamos separatinės taikos derybos.

• Į Antantės pusę stoja JAV.

Baigiasi Pirmas pasaulinis karas.

Karas baigiamas Kompjeno paliaubomis.

Karas baigiamas separatine Bresto taika.